Parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento veiklos vadovavęs „pilietininkas” Algimantas Matulevičius vakar galėjo lengviau atsikvėpti: tyrėjams tekusi atsakomybė išdalyta visiems tautos išrinktiesiems. Jiems teks apsispręsti, ar palaikyti griežtą saugumo vadovybei nepalankią išvadą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo išvadų projektui vakar po pateikimo buvo pritarta 72 balsais „už”, 6 „prieš” ir 33 parlamentarams susilaikius.
Už išvadų projektą balsavo opozicinės Tėvynės sąjungos, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo”, Liberalų sąjūdžio frakcijos, prieš jį buvo arba susilaikė – valdantieji socialdemokratai, liberalcentristai, valstiečiai liaudininkai ir opozicinė Naujoji sąjunga. „Pilietininkų” balsai pasiskirstė beveik tolygiai. Kitą savaitę teks tarti galutinį verdiktą.
Kokio kolegų sprendimo tikisi, LŽ teiravosi Seimo NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus.
– Ką jums reiškia šis balsavimas?
– Džiaugiuosi, kad parlamente yra gana daug žmonių, kurie supranta mūsų atlikto tyrimo svarbą, suvokia, kad esama negerų dalykų ir pačiame VSD, ir aplink jį. Ne komitetas sukėlė tokį didelį rezonansą visuomenėje, tai daro pati VSD vadovybė. Kadangi po pateikimo išvadoms pritarė kvalifikuota dauguma, manau, panašiai turėtų būti elgiamasi jas tvirtinant.
Viešojoje erdvėje mūsų tyrimą norėta politizuoti, tai darė būtent VSD vadovybė. Reikia garsiai kalbėti, kad, užuot tęsėjęs pažadą pateikti komitetui svarbų dokumentą departamento vadovas skundėsi prezidentui ir įtraukė jį į visą tą reikalą. Įvėlus dar ir Konstitucinį Teismą buvo sukeltas tarpinstitucinis konfliktas. Amerikoje saugumo vadovai vien už tai būtų atleisti iš pareigų.
Pakaktų ir kitų pavyzdžių. Prisiminkime, kai Kauno termofikacinėje elektrinėje vasarą dvi grupuotės aiškinosi santykius dėl valdymo. Kažkodėl tame procese aktyviai dalyvavo ir VSD atstovai, ir ne tik iš Kauno, bet ir iš centrinio aparato. Juk jokių grėsmių nacionaliniam saugumui ten nebuvo. Ką tai rodo? Šiuo atveju ir vėl galima kalbėti apie VSD ryšius su tam tikromis verslo struktūromis.
Be kita ko, tokie dalykai sukuria įtampos židinių pačiame departamente. Nejaugi komitetas neturi teisės to pasakyti? Pažvelkime į kitą problemą – nuolatinį tarnybinės, slaptos informacijos nutekinimą. Ne kartą į tai atkreipdavome dėmesį, tačiau problema nebuvo sprendžiama.
Akivaizdu, kad turi būti labai griežtas vertinimas. Įsivaizduokite, kad kitos, mums nedraugiškos slaptosios tarnybos mielai ta informacija naudojasi ir žino silpnąsias vietas. Kai kas mėgino kritikuoti ir mane, ir komitetą dėl to, kad esą „pakišame” departamentą. Bet jie patys tai daro. Pavyzdys. Mums liudiję aukšti VSD pareigūnai yra tyrę labai svarbius dalykus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, bet jie buvo nušalinti nuo pareigų. Tegul VSD vadovybė nemano, kad tokius liudijimus mums pateikė tik šie asmenys. Pavardžių neminėsiu. Departamento vadovas pareiškė, kad pareigūnus nušalino dėl to, kad jie nutekino informaciją, ir žadėjo per porą savaičių viską išsiaiškinti. Mūsų tyrimas baigtas, o iš VSD atsakymo nėra, tik kažkokie gandai atsirita. Man tai kelia nerimą.
Lieka neatsakytas klausimas, ar tie pareigūnai nuo pareigų buvo nušalinti už rimtą nusižengimą, ar tik todėl, kad liudijo komitetui. Šito ir kitų neatsakytų klausimų našta mūsų komitetui yra per sunki. Suvokti iš viso to kylančią atsakomybę privalo visas Seimas ir pirmieji šalies asmenys. Priešingu atveju tegul drąsiai pasako: „Ponai, mes toleruojame Saugumo departamente tvyrančią netvarką, o jūs nesikiškite”.
Galima įvairiai kalbėti apie amžinaatilsį Vytautą Pociūną. Visai nenoriu veltis į interpretacijas, kokiai politinei jėgai jis simpatizavo. Tačiau noriu pabrėžti vieną aplinkybę. 2003 metais Pociūnas parašė gerai žinomą pažymą apie projektą 2K. Nuoširdžiai prisipažinsiu, kad aš pats tikėjau tuo projektu. Pociūnas įžvalgiai pastebėjo, jog 2K yra pavojingas dėl Klaipėdos uosto, „Lietuvos geležinkelių” sužlugdymo ir net karinio tranzito galimybių. Nors sutartis su Rusija vėliau buvo pasirašyta, esą po kiek laiko nesitikėta jokių neigiamų padarinių, šiandien ir naudos iš tos sutarties nematyti. Vadinasi, žmogus buvo pakankamai kvalifikuotas. Išvadose rašome, kad šių metų birželį Seime svarstant vieno įstatymo pataisas mus pasiekė signalai, kad vėl siekiama liberalizuoti pervežimus geležinkeliais Kaliningrado kryptimi. Gerai, kad patys laiku susigaudėme, nes VSD mūsų neįspėjo nedaryti valstybei žalingo sprendimo.
– Jūsų raginimas paviešinti slaptą informaciją apie neskaidrius politikų ir pareigūnų ryšius jau sukėlė svarstymų, esą toks žingsnis pakenktų valstybei.
– Reikia išskirti du aspektus. Viena yra faktinė medžiaga, kuri grindžia mūsų išvadas. Tai liudijimai, įvairi rašytinė medžiaga. Galbūt dalį jos reikėtų paviešinti. Nemanau, kad tai pakenktų nacionaliniam saugumui.
Visai kas kita – įtartini pareigūnų ryšiai, kuriuos būtina tirti atskirai. Apie paviešinimą prabilau, kai net iš kolegų pasipylė kaltinimai, esą mes daug ką išsigalvojome. Manau, kad Seimas turėtų mūru stoti už savo padalinį, kuris atliko tyrimą. Net sovietiniais laikais saviškių niekas nemušdavo. Dabar išeina, kad dėl trūkumų, kurių esama VSD, kalti tie, kurie juos nustatė. Nesuprantu, kodėl Seimas turėtų dangstyti negeroves VSD.
Prisiminkime Turniškių komisijos išvadas, jose aiškiai rašoma, kad departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas blogai pasielgė. Tačiau jis atsipirko griežtu papeikimu. O juk VSD darbuotojams valstybė suteikia išskirtinių teisių. Jie net gali suluošinti mūsų asmeninį gyvenimą, jei pasielgs kaip drambliai stiklo krautuvėlėje.
– Komiteto išvados grindžiamos ir Albino Januškos liudijimu. Šis asmuo vertinamas kaip turintis abejotinų ryšių su neįvardyta, tačiau visiems gerai žinoma verslo bendrove. Kokios mintys jus apėmė sužinojus, kad premjeras Gediminas Kirkilas paskyrė jį savo strateginiu patarėju?
– Iš pradžių pagalvojau, kad premjeras nieko nežino, nes ir mums buvo pasakyta, jog visi tie dalykai yra įslaptinti. Daugiau jokių komentarų niekas nepateikė. Gal Vyriausybės vadovui buvo atskleista daugiau? Todėl ir siūlau, kad tolesnį tyrimą atliktų specialistai ar ekspertai.
Nenoriu brėžti paralelių, tačiau priminsiu, kad prieš kurį laiką Italijoje vyko rimta kova su mafija. Šios šalies parlamentas tyrimams skirdavo specialius įgaliojimus turinčius prokurorus. Jie lėmė didžiausią persilaužimą toje kovoje. Gal apie tai ir mums reikia pamąstyti, tik nežinau, ar pakaks politinės valios. Ją pirmiausiai turėtų parodyti pirmieji valstybės asmenys.
Situacija tampa labai rimta, nes pakenkti mūsų valstybei pasinaudojant demokratiniu mechanizmu, ypač turint galvoje žiniasklaidos įtaigą žmonių protams ir emocijoms, nereikia labai daug pinigų.
– Ar vadovaudamas parlamentiniui tyrimui sulaukėte grasinimų, įspėjimų ar piktavališkų užuominų?
– Visi žino, kad man mėginta „prikergti” bendradarbiavimą su KGB. Kategoriškai tai paneigiau ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Tais laikais ėjau pareigas, dėl kurių saugumiečiai neturėjo teisės manęs verbuoti.
Tačiau man buvo užsimenama ir apie apkaltą, jei pažeistume slaptumą ar neatsižvelgtume į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Jaučiu, kad ne tik viešasis, bet ir užkulisinis fonas turi „pamušalą”. Esama žmonių, kurie norėtų ir toliau valdyti informaciją, ja naudotis.
– Komitetas kai kuriuos VSD vadovybės veiksmus sieja su grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Ar įsivaizduojate tokią situaciją, kad Arvydas Pocius lieka vadovauti departamentui?
– Sudėtinga situacija. Nenorėčiau visko suvesti į vadovą. Manau, kad labai gudriai elgiasi ir jo pavaduotojai. Juos, beje, taip pat skiria prezidentas.
Visiems kyla klausimas, liks Pocius ar ne. Jei vieną „pocių” pakeis kitas „pocius”, nieko nelaimėsime. Noriu, kad visi tai suprastų. Tačiau verta prisiminti, kad Pociaus skyrimo klausimas buvo sprendžiamas skubotai. Tuomet dar Algirdas Brazauskas įžvalgiai ragino palaukti prezidento rinkimų (Pocių VSD vadovu skyrė po Rolando Pakso nušalinimo laikinai prezidento pareigas ėjęs Artūras Paulauskas – aut.).