Architektai siūlo naujus bendravimo legendinėje Kauno gatvėje scenarijus
Šiandien po pietų Savivaldybės fojė miestiečiai jau galės išvysti, kaip pagrindinės Kauno gatvės atgimimą įsivaizduoja Laisvės alėjos sutvarkymo projektinių pasiūlymų viešųjų pirkimų konkurso dalyviai.
Kompleksinio pėsčiųjų gatvės atnaujinimo idėją pateikė tik viena architektų grupė, tačiau, anot Savivaldybės viešųjų pirkimų specialistų, tai ne kliūtis konkursą paskelbti įvykusiu.
Siekė išrinkti geriausią idėją
Konkursui pateikto vienintelio projekto autoriai oficialiai kol kas laikomi paslaptyje.
„Kauno dienos” žiniomis, projektinius pasiūlymus, kurių devizas – judančių žmonių upėje sukurti užutėkius, kuriuose gera bendrauti ar tiesiog būti, pateikė kauniečio architekto Šarūno Kiaunės vadovaujamas kūrybinis kolektyvas.
Prieš dvejus metus surengtame idėjiniame urbanistiniame architektūriniame Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse ši architektų grupė pelnė antrąją vietą (pirmoji niekam nebuvo skirta).
Šiemet rudenį paskelbus viešųjų pirkimų konkursą buvo prašyta pateikti pėsčiųjų gatvės atnaujinimo idėją. Pagal jos svorį ketinta atsirinkti pajėgiausią kūrybinį architektų kolektyvą ir jam užsakyti jau konkrečius Laisvės alėjos atnaujinimo projektus.
Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Alfonsas Jarušauskas neslėpė tikėjęsis sulaukti daugiau pasiūlymų ir iš jų išrinkti pačią geriausią idėją, kaip rekonstruoti pagrindinę Kauno gatvę. Tačiau ir vienintelio gauto pasiūlymo pakaks, jei paaiškės, kad jis geras, o jo autorių kvalifikacija – tinkama.
Neoficialiai kalbama, kad architektus nuo ambicingo, kūrybinę biografiją galinčio papuošti projekto rengimo atbaidė idėjų paieškų būdas viešųjų pirkimų, o ne architektūrinio konkurso keliu.
Nėra kur palikti automobilių
Vieninteliuose viešųjų pirkimų konkursui pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose pastebima, kad Laisvės alėjoje, pradėtoje formuoti XIX a., vyrauja išilginis gatvei žmonių judėjimas. Gatvei trūksta išvystytų skersinių ašių, urbanistiškai sutvarkytų kvartalų, praplečiančių gatvės funkcinę erdvę, padarančių ją įvairiapusiškesnę.
Didžiulė problema yra transporto stovėjimo vietos bei Laisvės alėjos sankirtos su A.Mickevičiaus ir Maironio gatvėmis. Automobilių stovėjimo vietų stygius stabdo Laisvės alėjos spartesnį urbanistinį vystymąsi. Kvartalų viduje užstatymas – chaotiškas ir dažniausiai menkavertis. Dauguma Laisvės alėjos suoliukų yra išdėstyti lygiagrečiai su gatve. Tai nėra labai patogu ilsėtis ar bendrauti. Pėsčiųjų zonoje dabar esantys šviestuvai trukdo pėsčiųjų, dviratininkų eismui. Žvelgiant į gatvės perspektyvą, šviestuvai susiprojektuoja į pilką metalo kolonadą, konkuruojančią su medžių alėja ir pastatais.
Siūlomas naujas simbolis – lietsargiai
Š.Kiaunės vadovaujama architektų grupė naujus Laisvės alėjos šviestuvus projektuotų medžių alėjos ašyje. Šviestuvų forma būtų artima medžių siluetui, organiškai įsilietų į liepų alėją ir ją papildytų išraiškingomis „šakomis”. Alėjos šviestuvai atliktų dvejopą funkciją: apšvietimo ir apsaugos nuo lietaus. Pastaroji funkcija taptų atnaujintos pėsčiųjų gatvės vienu svarbiausių akcentų. „Lietsargiai” reaguotų į lietų. Išsiskleisdami jie ne tik pridengtų centrinę Laisvės alėjos pėsčiųjų erdvę nuo lietaus lašų, bet ir sukurtų nuostabų reginį. Jei ši neabejotinai brangi idėja kada nors sulauks finansavimo, lietaus laukimas pagrindinėje Kauno gatvėje turi šansų būti įtrauktas į turistų bei miestiečių atrakcijų sąrašus.
Projekte numatyta Laisvės alėją ir vidinius kvartalų kiemus vizualiai sujungti tuo pačiu granitinių plokščių grindiniu. Suoliukus siūloma grupuoti tai, kad būtų patogu bendrauti – kampu. Bendravimo saleles paryškins grindinio bei paties suoliuko medžiaga – medis.
Šalia „Merkurijaus” parduotuvės projektuojamos „skylės”, pro kurias būtų matyti požeminė komercinė ir automobilių stovėjimo aikštelių erdvė. Į ją patenkama laiptais ar pasvirusia medine plokštuma. Virš „skylių” „kabėtų” medžiai.
Laisvės alėjos želdinius siūloma atnaujinti etapais: įrengiant požemines atkarpas, kartu atnaujinti ir želdinius. Kvartalų viduje numatoma suformuoti želdinių grupes ar net mažas alėjas. Didesnis žaliasis plotas turėtų būti įrengtas greta M.Žilinsko dailės galerijos. Susijungdamas su nauja kiemo erdve, jis galėtų tapti skulptūrų parku ar lauko ekspozicija.
Kvartalų viduje – nauji statiniai
Vidinius Laisvės alėjos kvartalus projekte siūloma išvalyti nuo menkaverčių statinių ir taip suformuoti pakankamai dideles erdves naujam užstatymui: požeminiams garažams, komercijai (pirmieji aukštai), gyvenamajai paskirčiai (viršutiniai). Kiekviename kvartale būtų formuojama uždara erdvė – tarsi Laisvės alėjos „upės” srauto užutėkis, iš kurio būtų patenkama į garažus, komercines bei gyvenamąsias patalpas. Šiuose užutėkiuose atsirastų želdinių, mažosios architektūros, kai kur – pasažų ir kavinių.
Į naujas kvartalų erdves siūloma įkomponuoti ir dabar kiemuose išsidėsčiusius kultūrinius objektus – Lėlių, Dramos teatrus, Karininkų ramovę, M.Žilinsko dailės galeriją. Pastarąją architektai siūlo išplėsti naujomis šiuolaikiškomis erdvėmis (transformuojamomis salėmis, lauko ekspozicijomis), jai suteikiant galimybę dar labiau atsiverti miestiečiams.
Projektuotojai pastebi, kad kvartalų užstatymo intensyvinimas gausintų Centro gyventojų skaičių ir taip šiai miesto daliai pridėtų gyvybės.
Siūlo skirtingų lygių sankryžas
Siekiant išsaugoti pakankamas susisiekimo tarp Laisvės alėjos ir kitų miesto dalių sąlygas bei sudaryti prioritetą viešajam transportui, projekte siūloma išskirti viešojo transporto eismo juostas Šv.Gertrūdos, K.Donelaičio, Kęstučio gatvėse ir Vytauto prospekte, įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų keltuvą Žaliakalnio šlaite Laisvės alėjos pradžioje, dviračių taką su reikiama aptarnavimo infrastruktūra visoje pėsčiųjų gatvėje.
Skirtingų transporto rūšių srautams sureguliuoti ir eismo nelaimių tikimybei sumažinti Laisvės alėjos sankirtose su A.Mickevičiaus ir Maironio gatvėmis numatoma įrengti skirtingų lygių sankryžas.
Daugiau vietų automobiliams stovėti atsirastų, jei po Laisvės alėjos atkarpa ir Nepriklausomybės aikšte būtų įrengtos dvi viešojo naudojimo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose tilptų maždaug 928 automobiliai. Dar viena 410 vietų požeminė aikštelė planuojama po Vienybės aikšte, o 9 mažesnės – Laisvės alėjos kiemuose. Tačiau pastarosiose stovėjimo vietos būtų skirtos tik čia dirbančiųjų ar gyvenančiųjų automobiliams.
Viešame pristatyme – specialistų ir miestiečių diskusijos
Viešame projekto pristatyme, ketvirtadienį rengiamame Savivaldybės mažojoje salėje, miestiečiai, specialios komisijos nariai ir patariamąjį balsą turintys ekspertai diskutuos, ar vienintelis pateiktas Laisvės alėjos pertvarkymo pasiūlymas yra geras, o jį pateikusių architektų kvalifikacija – tinkama. Po to uždarame posėdyje komisija priims galutinį sprendimą.
Jei architektūrinio konkurso ir Viešųjų pirkimų įstatymo hibrido – Laisvės alėjos sutvarkymo projektinių pasiūlymų konkurso – nugalėtoju bus paskelbtas vienintelis dalyvis, jis gaus teisę rengti Laisvės alėjos projektinius pasiūlymus – dar konkretesnį pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos scenarijų. Už juos Savivaldybė pasirengusi sumokėti iki 80 tūkstančių litų. Projektinių pasiūlymų autoriai paprastai laimi ir techninio projekto konkursus.
Konkursinį Laisvės alėjos sutvarkymo projektinį pasiūlymą ketvirtadienį nagrinės ir vertins valdininkai, Savivaldybės skyrių vedėjai: Urbanistikos – Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo – Rimgaudas Miliukštis, Strateginio planavimo – Saulius Lukošius, Energetikos – Algirdas Vaitiekūnas, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Alfonsas Jarušauskas ir Viešųjų pirkimų ir privatizavimo poskyrio vedėja Daiva Čeponienė.
Anot A.Jarušausko, komisija verdiktą priims atsižvelgdama į ekspertų – architektų Gintaro Balčyčio, Daliaus Šarakausko, paminklosaugininkės Rymantės Gudienės, dizainerio Jono Venckūno raštu pareikštą nuomonę.