Pilnaties raganos

„Dabartinių raganų niekas nedegina ant laužų. Jos nebesislapsto apleistose trobelėse, bet gyvena šiuolaikiniuose butuose, nebeskraido ant šluotų, bet važinėja tviskančiais automobiliais. Vis dėlto jos – raganos. Geidžiamos ir bauginančios, turinčios savo tiesą ir paslaptį”.

Tokiais žodžiais į kolekcijos „Pilnaties raganos” pristatymą kvietė drabužių kūrėja Diana Rūta Stankevičienė ir avalynės dizaineris Balys Kazakevičius. Pasak jų, kiekvienas iš septyniolikos kolekcijos modelių – vis kitas charakteris, skirtas vis kitai moteriai. „Ragana – tai moters išmintis. Į šią kolekciją sudėjau visą savo patirtį”, – jos pavadinimą aiškino D.R.Stankevičienė.

Jos raganos – ne miške tūnančios surukusios senės ar ant šluotų skraidančios burtininkės, bet brandžios, savarankiškos, savo vidumi gražios moterys, kurios žingsniuoja aukštai iškėlusios galvas. Jų švytėjimą galima lyginti su mėnulio pilnatimi. „Pati esu truputį ragana. Turiu puikią intuiciją, kuri man padeda kurti”, – šypsojosi dizainerė.

„Moterys – visos kūrybos varomoji jėga”, – liaupsių dailiajai lyčiai negailėjo Balys Kazakevičius. Jis užsiminė, kad kurdamas šią kolekciją turėjo savo mūzą. „Moteris gali būti visokia. Todėl ir mano batai labai skirtingi – nuo lengvučių, grakščių basučių jaunajai iki didelių, plačių eskimo mokasinų su aulais”, – sakė jis.

„Man svarbu pabrėžti moters individualumą. Ji praeina pro šalį, ir norisi atsisukti dar kartą. Stengiuosi, kad akį trauktų ne rėksmingumu, bet subtilumu”, – apie savo kurtus drabužius sakė D.R.Stankevičienė. Todėl jos kolekcijoje gausu įvairių spalvų, audinių, tekstūrų, ornamentų, detalių, kurios sukuria vientisą originalų stilių. „Juk ir moteris yra viena asmenybė iš daugybės detalių”, – aiškino kūrėja.

Kolekciją „Pilnaties raganos” dizaineriai D.R.Stankevičienė ir B.Kazakevičius kūrė kartu. Bendro darbo vaisius visuomenei jie pristato pirmą kartą, bet, kaip patys sako, keliai ir anksčiau neišvengiamai susibėgdavo. Bendrą kolekciją nuspręsta sukurti tuomet, kai jie patyrė, kad kartu dirbti sekasi puikiai. „Ne vienai klientei kartu kūrėme garderobą. Pamatėme, kad suderinti vientisą ansamblį mums labai gerai išeina. O tuomet reikėjo tik lašo, kad imtume kartu dirbti prie vienos kolekcijos”, – pasakojo D.R.Stankevičienė.

B.Kazakevičius visą dešimtmetį dirbo Kauno dramos teatro avalynininku, todėl yra siuvęs įvairių istorinių epochų apavą. „Žinoma, būtų paprasčiau, jei batų gamybos paslaptis būčiau galėjęs iš ko nors perimti. Dabar daug ką teko atrasti pačiam. Bet tai kelia didesnį pasitenkinimą. Mano credo: kruopštumas ir sudėtingumas”, – sakė dizaineris. Jo siūti batai išsiskiria originaliomis jungtimis, detalėmis, aplikacijomis, medžiagomis ir technologijomis.

Kuriam dizaineriui teko labiau taikytis prie kito užgaidų? „Stengėmės, kad Dianos ir mano idėjų santykis būtų 50:50. Manau, mes vienas kito neužgožiame, o tik papildome”, – sakė B.Kazakevičius. „Iš tiesų dėl to sukti galvos nė nereikėjo, nes sutampa mano ir Balio požiūriai. Ir jo, ir mano kurti daiktai išsiskiria ne vien dailiu siluetu ar spalva, bet ir smulkmeniškomis dekoro detalėmis. Balys yra savo srities virtuozas, todėl jam užtekdavo žvilgtelėti į mano drabužius, kad gimtų specialiai jiems pasiūti batai”, – apie bendrą kūrybą pasakojo D.R.Stankevičienė. „Jei Diana siūtų batus, tai išeitų panašūs kaip Balio”, – dizainerių bendradarbiavimą apibūdino drabužių kūrėjos draugė, specialiai kolekcijos pristatymui parašytų eilių autorė Birutė Lenktytė.

Kolekcijoje vyrauja sodrios, gilios spalvos, nuo sidabriškai pilkos ir įvairių atspalvių juodos iki varinės rudos, raudonojo vyno, samanų žalumo, ultramarino ir violetinės. Drabužiai siuvami iš šilko, gipiūro, vilnos, aksomo, organzos, pliušo. Ypač daug rankų darbo: individualumas kuriamas pasitelkiant skiautinius ornamentus, siuvinėjimą biseriu ir natūralaus šilko gėles. Lengvai prigludę, praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį primenantys siluetai, platėjantys, tulpės formos, sluoksniuoti sijonai ir suknelės pabrėžia moteriškumą.