Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų. Kasdien Europoje nuo jo miršta beveik tūkstantis žmonių. Bet informacija apie šią ligą visuomenės nepasiekia.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 40 proc. Europos gyventojų labiausiai paplitusia onkologine liga laiko krūties vėžį. Bet iš tiesų dažniausia mirties nuo vėžio priežastis Europoje yra plaučių vėžys. Lietuva pagal diagnozuotų šios ligos atvejų skaičių užima trečiąją vietą Europoje po Vengrijos ir Lenkijos.
Rūkymas – pagrindinė ligos priežastis
„Apie rūkymo žalą reikia ne kalbėti, o rėkti atsistojus ant bačkos”, – mėgsta sakyti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė Laima Griciūtė. Nepaisant daugybės straipsnių, laidų, antireklamos ir kovos su rūkymu akcijų, rūkančiųjų nemąžta ir visuomenės požiūris į tabaką nesikeičia. Tačiau medikai pateikia šokiruojančią statistiką: net 85 proc. sergančiųjų plaučių vėžiu yra rūkaliai. Iš likusių 15 proc. didžioji dauguma yra arba pasyvūs rūkaliai (tai yra rūko jų šeimos nariai ar kolegos, todėl jiems nuolat tenka kvėpuoti tabako dūmais), arba dirba tokį darbą, dėl kurio į plaučius patenka kenksmingų medžiagų. Labai apibendrintai būtų galima pasakyti, kad nerūkantieji plaučių vėžiu beveik neserga.
Ispanų konkistadoras Alonso de Ohedo, dalyvavęs vienoje pirmųjų ekspedicijų į Amerikos žemyną, apie tabaką pasakojo: „Dūmai maloniai kutena šnerves, gerklę ir gomurį, suteikia žvalumo.” Prof. L.Griciūtė replikuoja: „Iš tiesų, jei būtume plaštakės ir gyventume vos vieną dieną, gal ir būtų verta rūkyti dėl šio malonumo. Tačiau turime galimybę gyventi kur kas ilgiau, tik reikia pasistengti”.
Rūkymo malonumas – vienas pagrindinių motyvų, kuriais teisinasi rūkaliai. Be to, itin jaunus žmones sunku įtikinti vėžio pavojumi, nes šia liga susergama ne iškart. „Kai esi jaunas, nesibaimini, kad susirgsi po keturiasdešimties metų. Bet juk dažnai susergama ir po penkiolikos”, – kalbėjo profesorė. Ji paminėjo Vakarų spaudoje dažnai linksniuojamą vadinamąjį pramonininkų sąmokslą. Tabako gaminius tiekiančios kompanijos stengiasi blokuoti informaciją apie šios medžiagos kancerogeniškumą, reklamuojasi remdamos sporto klubus bei kitas organizacijas ir stengiasi įtikinti valdžios atstovus, kad tabako uždraudimas būtų tikra ekonominė katastrofa. „Pastarasis argumentas galėtų būti svarus, tik jei gyventume Kuboje”, – sakė L.Griciūtė.
Naujos gydymo galimybės
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog plaučių vėžio atvejų per penkerius metus padidės du kartus. Todėl naujų plaučių vėžio gydymo metodų paieškos tampa vis aktualesnės. Jose aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Jame šių metų pradžioje pradėtas kaupti navikų audinių bankas.
„Gyvename pogenominėje eroje – tai yra jau žinoma žmogaus genomo sandara. Turime galimybę taikyti naujas, itin pažangias tyrimų technologijas. Jos taptų bevertės, jei neturėtume ką tirti. Šiam tikslui ir pradėjome kaupti navikų audinių banką”, – aiškino Instituto Vėžio biologijos laboratorijos vedėjas daktaras Kęstutis Sužiedėlis. Taikant naujausius metodus bus įmanoma sužinoti piktybinio naviko molekulinę sandarą ir kiekvienam ligoniui skirti individualią chemoterapiją.
Instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas docentas Saulius Cicėnas pasakojo apie naujus medikamentus, skirtus gydyti plaučių vėžį.
2005-ųjų rugsėjį Europos Komisija patvirtino naują biologinę terapiją – erlotinibą. Jis prisijungia prie ląstelių, skatinančių žmogaus epidermio augimą, ir šitaip lėtina vėžinių ląstelių formavimąsi. Tai padeda išvengti chemoterapijai būdingų nepageidaujamų reiškinių.
Kitas medikamentas – bevacizumabas – skirtas gydyti tiems pacientams, kurie anksčiau būdavo negydomi. Jis slopina naujų kraujagyslių, tiekiančių maisto medžiagas ir deguonį į naviką, susidarymą bei augimą. Šitaip sustabdoma naviko kraujotaka ir užkertamas kelias jam išplisti po visą organizmą (metastazuoti).
„Optimistai prognozuoja, kad plaučių vėžį nugalėsime po penkerių metų. Pesimistai kalba, kad tam prireiks daugiau nei dviejų dešimtmečių. O kaip bus iš tikrųjų, dar pamatysime”, – sakė dr. K.Sužiedėlis.
Svarbu anksti pastebėti
Mažiau nei 5 proc. pacientų, sergančių trečios ar ketvirtos stadijos (į kitus organus išplitusiu) plaučių vėžiu, išgyvena penkerius metus. Deja, ligos simptomai pasireiškia tik jai progresuojant. Todėl daugumai pacientų ji nustatoma apsilankius pas gydytoją dėl visai kitų priežasčių. Ją pastebėjus anksti galima operuoti, veiksmingi chemoterapijos ir radioterapijos gydymo būdai. Gydytojai pažįsta ne vieną pacientą, kuriems plaučių vėžys buvo nustatytas prieš kelias dešimtis metų, tačiau jie vis dar džiaugiasi aktyviu ir visaverčiu gyvenimu.
Kol kas tik 22 proc. sergančiųjų plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvosiose – pirmojoje ar antrojoje – stadijose. Verta įsidėmėti, kad ankstyva plaučių vėžio diagnozė gali išgelbėti gyvybę. Todėl priklausantieji rizikos grupėms, pirmiausia rūkaliai, turi ypač rūpintis savo sveikata – kreiptis į specialistą kilus bent menkiausiam įtarimui apie galimą ligą.
Pagrindiniai plaučių vėžio simptomai – kosulys, svorio kritimas, dusulys, skausmai krūtinėje, atsikosėjimas su krauju, karščiavimas. Liga gydoma trimis pagrindiniais būdais: chirurgija, radioterapija ir chemoterapija. Tiesa, pirmąjį būdą galima taikyti tik apie penktadaliui pacientų, kuriems piktybinės ląstelės dar nėra išplitusios. Atsižvelgus į paciento būklę, auglio išplitimą, gretutinius susirgimus ir kitus veiksnius gali būti taikomi vienas ar keli gydymo būdai.