Žiemą auginti daržoves nelengva: reikia atitinkamo apšvietimo, oro drėgnumo, temperatūros. Štai kodėl geriausia rinktis nelepias greit bręstančias kultūras.
Namuose sėkmingai galima auginti rabarbarus, šparagus, rūgštynes, cikorijas, svogūnų laiškus, petražoles bei salierus.
Šakniastiebiai ir šakniavaisiai ruošiami iki šalčių. Petražolės, salierai, cikorijos iškasamos, 2-3 cm aukščiau šakniavaisio nupjaunami lapai. Likusios dalys dedamos į dėžes su drėgnu smėliu arba polietileno paketus ir nešama į rūsį.
Daugiamečiai augalai tam tikslui kasami spalio pabaigoje. Šparagų ir rūgštynių šakniastiebiai sunešami į rūsį, o rabarbarai paliekami darže dėžėse arba polietileno paketuose iki šalnų. Kai šaknys pašąla, augalai greičiau sudygsta. Daugiamečiai svogūnai, iškasti spalio mėnesį, gali būti iš karto daiginami.
Gruodžio pradžioje jau galima pradėti daiginti rabarbarus, šparagus, cikorijas – tamsoje, o rūgštynes, petražoles, salierus ir svogūnus – šviesoje. Rabarbarų bei šparagų šakniastiebius galima sudėti į polietileno paketus ir apiberti žeme. Salotinių cikorijų šakniavaisius, kurių galvutės skersmuo 3-5 cm, ir rabarbarus reikia dėti į 8-12 cm gylio vageles (petražoles – nuožulniai), kad atstumas būtų 6×3 cm. Pasodintos visos kultūros gausiai paliejamos. Patalpoje iš pradžių turi būti palaikoma 10-12, vėliau – 14-16 laipsnių temperatūra.
Pirmoji namų sodo produkcija gaunama jau po 25 dienų. Gležni raudoni 20-25 cm ilgio rabarbarų ūgliai atsargiai nulaužiami ir vartojami žali. Nupjauti šparagų ūgliukai verdami arba troškinami. Tamsoje išaugintos švelnios traškios cikorijų gūželės valgomos žalios arba virtos su grietine, majonezu, aliejumi, actu, pagardintos druska ir cukrumi. Vietoj nupjautų cikorinių salotų sodinamos naujos.
Petražolių ir salierų lapai pjaunami palaipsniui, paliekant neliestas viršūnėlių užuomazgas.
Visos daiginamos kultūros, išskyrus cikorijas, nuskinamos per 2-3 kartus, tad po kiekvieno skynimo jas reikia pamaitinti azotinėmis trąšomis (10-15 g 10 l vandens) ir gausiai palaistomos, bet reikia nepersistengti, kad žemė netaptų pliurza.
Lengviausia namuose auginti ropinių svogūnų laiškus: galvutes visą žiemą galima sodinti į žemę, merkti į vandenį ar specialų skystį.
Braškės ištisus metus
Daugelyje šalių seniai išmokta braškes auginti ištisus metus. Tai visiškai įmanoma ir pas mus. Uogų sezonas prasideda gruodžio pabaigoje arba sausį.
Geriausia žiemos sezonui rinktis intensyvią ‚Elsantos’ veislę iš Olandijos. Žinoma, auginamos braškės ne atvirame grunte, o patikimai apšiltintame balkone su dvigubais stiklais. Pačiomis šalčiausiomis dienomis nedidelės plastmasinės dėžės su puria derlinga žeme, kurioje neblogai auga uogakrūmiai, pernešamos į kambarį, statomos ant palangės ir apšviečiamos dienos šviesos lempomis. Žiedai apdulkinami paprasčiausiu dailininko teptuku iš voverės plaukų. Ant kiekvieno krūmelio užauga po 10-15 uogų. Nurinkus derlių dėžės statomos į rūsį iki pavasario, o atšilus orams augalai persodinami į gruntą.