Kalėdinių atostogų į gimtinę grįžę emigrantai Lietuvoje stengiasi vienu šūviu patiesti kuo daugiau kiškių – jie ne tik šėlsta draugų kompanijose, mėgaujasi giminių šiluma, bet ir puola investuoti sukauptą uždarbį.
Užsienyje uždarbiaujančių tautiečių antplūdžiu šventiniu laikotarpiu džiaugiasi ir nekilnojamojo turto agentūros, ir vežėjai – tiek pigiausi sausumos, tiek oro ar vandens transporto bilietai į gimtinę jau seniai parduoti.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos lietuviams skirto savaitraščio „Londono žinios” redaktore dirbanti Dovilė Ilevičiūtė „Vakarų ekspresui” prisipažino, kad namo grįžti negalintys emigrantai labiausiai pasiilgsta lietuviškos kalėdinės dvasios ir sniego.
„Sugrįžimo diena”
Tiek politikai, tiek ir ekspertai pripažįsta, kad vis labiau plintanti lietuvių emigracija yra viena didžiausių ne karinių grėsmių šaliai.
Oficialiai skelbiama, esą nuo 1990 metų iš Lietuvos emigravo per 320 tūkst. tautiečių, tačiau šie skaičiai – netikslūs, nes pranešama tik apie oficialiai apie emigraciją deklaravusius asmenis. Realiai išvykusiųjų gali būti dukart daugiau.
Kadangi emigrantų išties labai daug, žiemos švenčių metu Lietuva „išsipūčia” keliais šimtais tūkstančių grįžusių tautiečių.
Jiems savimeilę galėtų pakelti kai kurių Lietuvos politikų siūlymas gruodžio 18-ąją, kuri pasaulyje minima kaip tarptautinė migrantų diena, įtraukti į atmintinų dienų sąrašą bei vadinti Sugrįžimo diena.
Seime jau įregistruota atitinkama Atmintinų dienų įstatymo pataisa.
Vertybė – sniegas
Londone nuo 2002 metų gyvenanti, viename iš universitetų viešuosius ryšius studijuojanti „Londono žinių” redaktorė D. Ilevičiūtė „Vakarų ekspresui” sakė, kad dviaukščių autobusų mieste kalėdinė nuotaika ne tokia, kaip Lietuvoje.
Tiesa, jai trūksta bene vienintelio dalyko, kurio bent jau kol kas nėra ir tėvynėje, – sniego.
„Įspūdingiausios šventinės girliandos niekuomet neatstos šios žiemos puošmenos. Londone įprasta šešis mėnesius gyventi rudeninėmis nuotaikomis. Jeigu Anglijoje iškrenta bent truputį sniego, tuoj puolama į paniką: sustoja eismas, nebekursuoja traukiniai, per žiniasklaidą pranešama, kad reikia saugotis sužeidimų, vaikščioti atsargiai”, – pasakojo 27 metų emigrantė.
Ji pripažino, kad dauguma lietuvių švęsti Kalėdų grįžta į Lietuvą, tačiau yra ir pragmatiškai mąstančių tautiečių.
„Anglijoje už darbą švenčių dienomis mokama dvigubai, o kartais net ir daugiau. Todėl daugelis tik užsidirbti atvykusių lietuvių linkę šventes paaukoti darbui. Tiesa, daug kas priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Jei darbuojamasi restorane, įtikima, kad Kalėdas ir Naujuosius teks praleisti darbo vietoje. Tokia pati situacija ir ligoninėse, parduotuvėse. Tačiau didelė dalis įstaigų kalėdiniu laikotarpiu „numiršta”. Gruodžio 25-ąją nekursuoja net autobusai ar traukiniai”, – anglišku požiūriu į Kalėdas dalijosi žurnalistė.
Yra ir tokių lietuvių, kurie kalėdinių išpardavimų laukia labiau nei pačių švenčių.
„Jei kalbėtume apie kalėdines dovanas, galiu prisipažinti, kad svetimoje šalyje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams pati brangiausia dovana – lietuviškos Kalėdos su artimaisiais, prie lietuviško vaišių stalo ir už lango siaučiant lietuviškai žiemai”, – teigė D. Ilevičiūtė.
Kreditai – neišvengiami
Grįžę emigrantai yra laukiami svečiai nekilnojamojo turto agentūrose, mat pinigų susitaupę tautiečiai per šventes stengiasi susitvarkyti savo turtinius reikalus – investuoti.
Anot Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros „Termionas” vadovės Indrės Valionienės, daugiausiai investuoja lietuviai, dirbantys Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.
„Rezervuojami tik naujos statybos butai. Žmonės rezervacijos mokestį sumoka be banko paslaugų, tačiau likusią dalį sumos padengia iš gauto kredito, kurį dažniausiai planuoja grąžinti vos po 3-5 metų. Jie mato, kad nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje auga, todėl ir stengiasi kuo greičiau investuoti, nes tikisi grįžti į gimtinę gyventi”, – „Vakarų ekspresui” sakė ji.
UAB „Aidila” vadovas Algimantas Bružas „Vakarų ekspresui” teigė, kad emigrantų investavimo į nekilnojamąjį turtą vajus jaučiamas per atostogas: vasaros bei žiemos.
„Jau keletą metų pastebime, kad per žiemos šventes emigrantai uoliai sprendžia savo turtinius reikalus. Paklausiausi – naujos statybos būstai. Kukliau užsienyje uždirbantys emigrantai įsigyja butus ir senesnės statybos namuose. Anksčiau žmonės tikėdavosi išsiversti be bankų paslaugų, manydami, kad grįžę po pusmečio turės reikiamą sumą pinigų. Grįždavo ir suprasdavo, kad kainos pakilo ir lėšų nebepakanka, todėl dabar visi kreipiasi į bankus. Šie sudaro puikias sąlygas užsienyje dirbantiems lietuviams gauti kreditą”, – sakė A. Bružas.
Jam antrino ir kitos nekilnojamojo turto agentūros „Vestus” vadybininkas Aidas Rimša.
„Šventinio investavimo tendencija yra: perkami butai, sklypai, namai. Labiau investuoja jaunimas, dirbantis Jungtinėje Karalystėje. Tačiau šiais metais grįžę jie turės kiek nusivilti, nes populiariausiuose kvartaluose būstų rezervacija šiais metais jau nebegalima – tik pavasarį”, – teigė jis.
Tačiau pastebima ir priešinga tendencija – kai kurie lietuviai labiau linkę įsigyti turtą ten, kur gyvena, pavyzdžiui, Ispanijoje, Vokietijoje, kur būstai neretai yra pigesni nei Lietuvoje.
„Anglijoje butų kainos taip pat kyla. Pastaruoju metu žmonės raginami gerai pagalvoti prieš imant paskolas iš bankų, nes gali grėsti visiškas bankrotas. Tačiau britai, kitaip nei lietuvaičiai, neskuba pirkti butų. Pas mus kompleksuojama, jei būdamas 25 metų dar neturi nuosavo būsto, o Anglijoje net 38 metų žmonės sėkmingai dirba ir nesuka galvos, jei vis dar nuomojasi kambarį ar namą”, – pasakojo Londone gyvenanti D. Ilevičiūtė.
Autobusu – daugiau dovanų
Tiems, kurie tik dabar susizgribo kelti sparnus į tėvynę, – patas.
Skandinavijos šalyse pinigus „kalantys” tautiečiai bilietus keltui iš Karlshamno į Klaipėdą išpirko dar prieš mėnesį.
„Jau beveik išpirkti bilietai ir vykstantiems iš Kylio, Vokietijoje. Šiais keltais daugiausiai lietuvių grįžta automobiliais iš Didžiosios Britanijos. Papildomų reisų nėra. Bumas – gruodžio 10-23 dienos. Nuo gruodžio 22 iki sausio 9 dienos namo grįžti pageidauja mažiau lietuvių”, – „Vakarų ekspresui” sakė turizmo ir kelionių agentūros „Krantas Travel” Klaipėdos pardavimų biuro vadovė Simona Liekienė.
Ji pripažino, kad per šventes taikomos ir aukštesnės bilietų kainos nei paprastai žiemą.
Populiarus būdas grįžti į tėvynę – vykti autobusu, nes keleiviams leidžiama su savimi pasiimti didesnį kiekį bagažo nei skrendant lėktuvu.
„Tačiau šventiniam laikotarpiui vietų jau nebėra. Dar rugpjūtį bilietai buvo išpirkti. Teko organizuoti ir papildomus reisus”, – mūsų dienraščiui sakė Europos autobusų linijų tinklo „Eurolines Baltic” Vilniaus filialo vadovė Lina Malinauskaitė.
Kitos autobusų bendrovės „Ecolines” atstovai patikino, kad bilietų vykti iš populiariausių tarp emigrantų valstybių į Lietuvą dar liko, tačiau nedaug.
Lėktuvai – prikimšti
Lietuvos nacionalinio vežėjo „Fly LAL – Lithuanian Airlines” generalinis direktorius Arūnas Griškėnas mūsų dienraščiui teigė, kad skrydžių bendrovėms šventinis laikotarpis prasideda gruodžio 14 d. ir tęsiasi iki sausio 10 d.
„Emigrantai per šį laikotarpį būna išties aktyvūs. Bilietų rezervavimu pradėta domėtis likus pusmečiui iki švenčių, todėl natūralu, kad pigiausi bilietai buvo parduoti dar birželio mėnesį. Tarp lietuvių, gyvenančių užsienyje, populiariausi maršrutai – iš Londono ir Dublino. Todėl organizuojame papildomus reisus iš šių miestų. Šiandien jau rezervuota 68 proc. „Fly LAL” bilietų iš Londono į Vilnių ir 60 proc. – iš Dublino į mūsų sostinę”, – sakė A. Griškėnas.
Keliaujantiesiems šventiniu laikotarpiu jis patarė anksčiau atvykti į oro uostą ir taip pabandyti išvengti susidarančių spūsčių.
Lėktuvais skraidinančios bendrovės „Air Baltic” atstovė Rosita Sakalauskaitė „Vakarų ekspresą” informavo, kad nuo gruodžio 21 iki sausio 7 d. bus atidarytas papildomas kasdienis skrydis iš Vilniaus į Airijos sostinę Dubliną, ir atgal.
„Pigiausi bilietai jau išpirkti, tačiau vietų dar šiek tiek liko. Žmonės viską iš anksto planuoja, jau priprato. Šiemet dar daugiau emigrantų grįžta oro transportu, nes lėktuvų bilietai nėra labai brangūs. Bilietai dėl vis gausėjančio klientų skaičiaus ateityje dar labiau pigs”, – sakė R. Sakalauskaitė.