Italų menininkas Amadėjas Modiljanis, vienas talentingiausių dailininkų ekspresionistų, kone visą savo neilgą gyvenimą (mirė 1920-aisiais, nesulaukęs nė trisdešimt penkerių) praleido Paryžiuje, kur patyrė stiprią Tulūz-Lotreko, Sezano, Pikaso, Renuaro įtaką, bendravo su garsiąja XX a. pradžios Paryžiaus menininkų bohema ir tapo vienu pagrindinių jos dalyvių. Modiljanis sukūrė originalų apnuoginto moters kūno emocingo kolorito vaizdavimo stilių, nors ši aplinkybė savo laiku lėmė žaibišką jo pirmosios personalinės parodos Paryžiuje uždarymą. Po kelių nusisekusių parodų Anglijoje 1919 m., tenykščiai kolekcionieriai ėmė pirkti jo darbus, bet tikrojo savo kūrybos pripažinimo patsai Modiljanis taip ir nesulaukė – mirė 1920-ųjų sausį vargšų ligoninėje, nualintas tuberkuliozės.
Modiljanio mirtis ypatinga dar ir todėl, kad kitą dieną iššokusi pro langą nusižudė nėščia, tomis dienomis turėjusi gimdyti jo jaunutė žmona ir buvęs daugelio Modiljanio paveikslų modelis Žana Ebiutern. Jų laidotuvėmis Paryžiaus Per Lašezo kapinėse (po trejų metų Modiljanio kapas buvo atidengtas ir šalia perlaidota Žana) rūpinosi draugai su žmonomis. Tarp pastarųjų buvo ir prancūzų poetas, kritikas, rašytojas ir žurnalistas Andrė Salmonas (1881-1969), kuris bemaž po keturiasdešimties metų parašys biografinį romaną „Aistringas Modiljanio gyvenimas”.
Šį romaną turime ir lietuvių kalba (vertė Liucija Snukiškytė), neseniai jį dar kartą išleido „Gimtojo žodžio” leidykla. Studijų apie P.Sezaną, Ž.Sera, A.Modiljanį autorius A.Salmonas – vienas reikšmingiausių 1905-1960 m. Paryžiaus meninio ir literatūrinio gyvenimo liudininkų. Taigi romane „Aistringas Modiljanio gyvenimas” randame daug įdomaus ne vien tik apie Modiljanio gyvenimą ir kūrybą, bet ir apie daugelį kitų to laikotarpio menininkų, vienaip ar kitaip susijusių su šiuo dailininku. Tai ir biografinis romanas, ir gana išsami Paryžiaus meninio gyvenimo panorama.