Filosofijos daktaras Tomas Kačerauskas, šiemet išleidęs monografiją „Filosofinė poetika”, yra žinomas ir literatūriniame rate – jo grožinės kūrybos skelbta „Literatūroje ir mene”, „Šiaurės Atėnuose”, prieš aštuonerius metus už beletristiką jis yra pelnęs V.Kavolio premiją. O štai dabar filosofas debiutuoja jau kaip tikras rašytojas – romanu „Arkada”, kurį išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Kaip ir galima buvo numanyti, T.Kačerausko romanas – nepaviršutiniškas, nes ir grožinę kūrybą autorius suvokia kaip savo filosofinių apmąstymų tąsą, jų meninę išraišką. Kaip ir minėtoje monografijoje, jį domina tikrovės ir pramano santykis, tik čia jis reiškiamas meno vaizdais. Ir svarbiausi personažai – menininkai. „Arkada” asociatyviai susieja visai skirtingų laikų (nuo antikos iki dabarties) tartum visai atsietas istorijas, realijas ir žmones. Pabrėžiamas kūrybiškumas, personažų meniniai potroškiai, apvalanti jų etinė galia.
Pats autorius deklaruoja parašęs romaną apie kūrybą, kurio pagrindinių veikėjų ieškojimai ir vidinės pastangos neatsiejamos nuo kūrybinių siekių. „Man rūpi žodžio ir tikrovės, poetinio įvykio ir gyvenimo sąsajos, kurias čia bandau išskleisti meninėmis priemonėmis – vaizdais ir žodžių skambesiu, – sako autorius, itin refleksyviai pristatydamas savo pirmąjį romaną. – Svarbu, kaip meninė tikrovė priartina prie žmogaus pasaulio, o poetinis išgyvenimas apvalo asmenybę. Tekstas, manding, turi įtraukti į šiuos kūrybinius ieškojimus ir skaitytoją, todėl – pasiteisinsiu – romane gausu nuorodų, neišbaigtų minčių ir net neatitikimų. Atskiros dalys siejamos ne tiek trapiais išoriniais ryšiais, kiek asociacijomis ir vaizdais. Nors romanas turi fabulą, tikrasis veiksmas – vidinis, t.y. veikėjų kūrybinių siekių įgyvendinimas. Šie siekiai, atrodo, herojų veiksmus daro psichologiškai nemotyvuotus, todėl psichologizmas, interpretuojant romaną, netinkama prieiga. Esu tikras, kad kūrybos dalininkas – ir skaitytojas. Taigi romanas – mano kūrybinė provokacija.”