Darbdaviai vis dažniau ryžtasi prisiimti riziką ir įdarbinti laisvę atgavusius nuteistuosius
Prieš kelerius metus iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys tegalėjo registruotis darbo biržoje ir tikėtis, kad galbūt jiems nusišypsos laimė rasti darbą. Stingant darbo jėgos, darbdaviai vis drąsiau ieško darbuotojų tarp buvusių kalinių, nors prisipažįsta, kad toks žingsnis yra susijęs su gana didele rizika.
Už grotų sėdinčius nuteistuosius taip pat iš anksto stengiamasi parengti besikeičiančiai darbo rinkai.
Už grotų linkę dirbti ne visi
„Kokių darbuotojų jums reikia – plytelių klojėjų, vairuotojų, šaltkalvių? Mes juos parengsime! Ko Jūs bijote? Kad jie buvo nuteisti? Atlikdami bausmę jie daug išmoko!” – tokiais žodžiais darbdavius drąsina Kalėjimų departamento atstovai, įgyvendinantys projektą „Išrinktieji”, kuris finansuojamas iš ES fondų.
Kalėjimų departamento duomenimis, 2003 metų pradžioje bausmę atlikusių ir į laisvę išėjusių asmenų įsidarbinimo lygis siekė vos 13 procentų.
Iš 8063 nuteistųjų, 2004 metų pradžioje atlikusių bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose ir išėjusiųjų į laisvę, tik trečdalis įsidarbino. Beveik 6000 asmenų neturėjo jokios galimybės susirasti darbą. Daugelis nuteistųjų, priklausančių aktyviausiai ir darbingiausiai amžiaus grupei (iki 40 metų), dažniausiai laisvę praranda ilgam (nuo 5 iki 10 metų), o laisvės atėmimo vietose nedirba. Laisvėje įgyta profesinė kvalifikacija po kelerių metų jau nebeatitinka darbdavio keliamų reikalavimų ir dauguma įkalintųjų galutinai praranda darbo įgūdžius.
Specialistai pripažįsta, kad nemažai įkalintųjų anksčiau net ir neturėjo motyvacijos išėję į laisvę dirbti, nors būtent turintiesiems nuolatinį darbą lengviau pavyksta išspręsti finansines, šeimos ir kitas socialines problemas, su kuriomis susiduria į laisvę išėję žmonės.
Tikisi sulaikyti nuo nusikaltimų
Kalėjimų departamento atstovas, projekto „Išrinktieji” koordinatorius Saulius Rajunčius įsitikinęs, kad nuteistuosius reikia kuo anksčiau rengti išėjimui į laisvę, jog šie galėtų susirasti darbą. Nuo 2001-ųjų iki šių metų lapkričio iš įkalinimo įstaigų buvo išleista daugiau kaip 30 tūkst. bausmę atlikusių asmenų. Pagal skaičių – tai beveik visas Kėdainių miestas.
„Negalima jų palikti likimo valiai. Tokie žmonės, ypač išleisti į laisvę nepasibaigus bausmės laikui, negali išvykti į užsienį. Jų skaičius kasmet vis didėja”, – užsiminė S.Rajunčius.
Kadangi iki šiol sunkiausiai sekdavosi įsidarbinti kelis kartus teistiems asmenims, juos nutarta įtraukti į nebe pirmus metus vykdomą projektą „Išrinktieji”. Iki 2007 metų spalio projekte dalyvaus daugiau kaip 250 nuteistųjų.
„Į projektą įtraukta gana nedaug žmonių, bet dauguma jų – nebe pirmą kartą teisti, juos reikia parengti būsimam gyvenimui. Gavę darbą ir užsitikrinę nuolatines pajamas, jie turėtų susilaikyti nuo turtinių nusikaltimų, kurių Lietuvoje yra apie du trečdalius”, – gana šviesiomis prognozėmis dalijosi Kalėjimų departamento atstovas.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims rengiami populiariausių specialybių mokymai, kurių programos sudarytos, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir atliktų nuteistųjų apklausų duomenis. Nuteistieji gauna kompiuterinio raštingumo, verslo, psichologijos, socialinių santykių, užsienio kalbų pagrindus, įgyja naujų specialybių žinių, gali pakelti turimą kvalifikaciją. Beje, dauguma jų siekia įgyti paklausiausių šalyje specialybių žinių ir išėję į laisvę dirbti statybininkais, vairuotojais, staliais, apdailininkais.
Viešos darbo paieškos
Gana dažnai susitikdami su darbdaviais, projekto organizatoriai itin priešiškos reakcijos nesulaukia ir girdi labai panašius klausimus: kokie žmonės pageidauja dirbti, kaip gauti apie juos daugiau informacijos, kiek kartų jie yra teisti.
Nuo šios savaitės tokią informaciją galima rasti įdiegtoje duomenų bazėje, kuri pavadinta nuteistųjų talentų banku. Čia skelbiami projekte dalyvaujančių nuteistųjų gyvenimo aprašymai (CV), pateikti motyvaciniai laiškai, į laisvę išėjusių asmenų rekomendacijos bei nuotraukos. Tarp beveik šešiasdešimties pavardžių – dauguma vyrai, į laisvę ketinantys išeiti artimiausiais mėnesiais.
Dar vieni dažniausiai darbdaviams kylančių klausimų – kaip reikės bendrauti su neseniai į laisvę išėjusiais nuteistaisiais? Ieškoma patarimų, kaip spręsti konfliktines situacijas, jeigu tokios iškiltų. Tokios patirties jau turintys verslininkai užsimena, kad kartais iš nuteistųjų pusės patiria net spaudimą sudaryti jiems išskirtines darbo sąlygas.
„Darbdaviai lyg ir pageidauja gauti garantijų, kad vieną kartą apsivogęs ir už tai nuteistas asmuo daugiau taip nepasielgs. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečių žmonių”, – teigė S.Rajunčius.
Jis pripažino, kad vis daugiau nuteistųjų randa darbą ne dėl iš esmės pasikeitusio darbdavių požiūrio į buvusius įkalintuosius, nors apklausos liudija, kad tik dešimtadalis verslininkų kategoriškai atsisakytų įdarbinti už grotų sėdėjusius asmenis. Aktyvesnius darbdavių ir nuteistųjų santykius paskatino besikeičianti situacija darbo rinkoje, kur ypač trūksta darbuotojų.
Tereikia noro
Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos vyresnioji specialistė psichoterapeutė Ligita Deltuvienė atkreipė dėmesį, kad svarbiausia, jog nuteistieji būtų psichologiškai pasirengę imtis darbo.
„Specialybė ir kvalifikacija nėra tokios svarbios, kaip apskritai motyvacija dirbti. Jeigu jau žmogus nori dirbti, jis tikrai ras darbą, nes darbo pasiūla yra gana didelė. Net ir prieš kelerius metus tie, kurie labai norėjo įsidarbinti, rasdavo darbą”, – teigė pataisos inspekcijos specialistė.
L.Deltuvienė įsitikinusi, kad kalbėti apie nuteistųjų įdarbinimą bendrąja prasme gana sunku, nes vieniems asmenims gana greitai pavyksta pritapti prie kolektyvo, o kitiems kyla nemažai problemų.
„Pasitaiko atvejų, kad buvę nuteistieji skundžiasi, jog bendradarbiai yra priešiškai nusiteikę ir dėl to jiems teko išeiti iš darbo. Tačiau pasigilinus į situaciją, paaiškėja, kad gal ir pats asmuo nepadarė visko, jog pelnytų kolegų ir darbdavių pasitikėjimą, – dėstė pašnekovė. – Blogiausia, kad būtent tuo vėliau yra manipuliuojama: tam, kad žmogus pateisintų nenorą dirbti, akcentuoja priešišką bendradarbių požiūrį”.
Iš savo darbo patirties L.Deltuvienė sakė susidariusi įspūdį, kad dirbti visiškai nenori labai mažai nuteistųjų, vos 1-2 proc. Tiesa, kai kurie į laisvę išėję asmenys pageidauja dirbti be ypatingų įsipareigojimų darbdaviams, gal net nelegaliai. Jie tvirtina būsią patenkinti, jeigu darbdavys kiekvieną dieną iš karto atsiskaitys už atliktą darbą.
Tačiau pataisos inspekcija tokių darbo santykių netoleruoja. Ši įstaiga tik padeda buvusiems nuteistiesiems užsiregistruoti darbo biržoje ir ieškotis darbo, o pagrindinė inspekcijos funkcija – prižiūrėti, kaip išėjusieji į laisvę vykdo teismo įsipareigojimus.
Kai kurios įmonės net yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su pataisos inspekcijomis dėl anksčiau laiko iš laisvės atėmimo vietų išėjusių asmenų įdarbinimo. Kaune labiausiai tokiais darbuotojais domisi pramonės ir statybos įmonės, nors oficialiai pavadinimai nėra skelbiami.
Svarbu – už ką teistas
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas tvirtino, kad verslininkai kur kas palankiau vertina grįžusiuosius iš įkalinimo įstaigų nei anksčiau, kai į vieną darbo vietą pretenduodavo po kelis asmenis.
„Žinoma, negalima visų nuteistųjų vertinti pagal vieną mastelį. Vienas galimybes turės tie, kurie yra įgiję gana aukštą kvalifikaciją, kalėjo neilgai ir nori dirbti, grįžti į visuomenę. Jiems negali prilygti niekur nesimokę, niekada nedirbę ir daug metų kalėjime praleidę asmenys, – užsiminė verslininkas. – Tačiau jeigu žmogus turi stiprią motyvaciją susirasti darbą ir dirbti, kvalifikacijos stygius tikrai netaps kažkokiu barjeru”.
Nuteistieji taip pat galėtų pasinaudoti tęstinio mokymosi galimybe, kuri bus numatyta naujajame Profesinio mokymo įstatyme.
Paklaustas, dėl ko jis pirmiausia susimąstytų, prieš įdarbindamas kažkada teistą asmenį, A.Jankauskas neslėpė, kad pirmiausia stengtųsi išaiškinti, už kokį nusikaltimą būsimas darbuotojas buvo nuteistas – tokios informacijos įvertinimas kažkiek galėtų sumažinti prisiimamą riziką.
„Tačiau šiuo metu, kai nebeliko senųjų „Sodros” knygelių, darbdaviai kaskart rizikuoja įdarbindami naują darbuotoją, nes vėliau gali paaiškėti, kad jis yra vagis, nors už tai dar neteistas. Toks asmuo yra kur kas pavojingesnis, nei savo kaltę pripažinęs, bausmę atlikęs ir pasitaisyti žadantis nuteistasis”, – kalbėjo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas.
Skirtingos istorijos
Specialistams yra žinomi atvejai, kad darbdaviai saugo darbo vietą iš įkalinimo vietos turinčiam grįžti asmeniui, nes darbdavį tenkina nuteistojo kvalifikacija.
Kauno darbo biržos Sąveikos su darbdaviais poskyrio vedėja Danguolė Galinienė „Kauno dienai” patvirtino, kad verslas, ypač gamybos įmonės, jau nebesikrato buvusių kalinių, nors paslaugų sferos bendrovės tokių darbuotojų ne itin pageidauja.
„Neigiamą atsakymą dažniausiai tenka išgirsti iš tų darbdavių, kurie kartą jau buvo įdarbinę nuteistąjį, tačiau šis nepateisino lūkesčių ar įsivėlė į kokią nemalonią istoriją. Pasitaiko atvejų, kai grįžusieji iš įkalinimo įstaigų didžiuojasi tokiais savo biografijos faktais ir taip trikdo visą kolektyvą. Tuomet įmonių vadovai nebenori daugiau rizikuoti ir priimti į darbą nuteistąjį”, – teigė D.Galinienė.
Tačiau jai yra žinoma ir labai sėkmingų įdarbinimo pavyzdžių, kai įmonėse dirba po kelis buvusius nuteistuosius, kuriuos darbdaviai mini tik geru žodžiu.