Pajūrio kopas nuo žmonių saugos spygliuota tvora

Aplinkosaugininkai imasi beprecedentinių priemonių, kaip išsaugoti pajūrio kopas.

Iki gruodžio 31 dienos turėtų būti baigti Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimo ir išsaugojimo projekto darbai.

Pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento specialistų parengtą projektą kopose jau baigiama išpinti naujas žabų tvoreles, kurių bendras ilgis – per 330 kilometrų.

Be to, kopos buvo tvirtinamos sudedant klojinius, o Palangoje kai kurias vietas, kur kopos labiausiai nuniokoja poilsiautojai, nuspręsta netgi aptverti spygliuota tvora.

Tokia tvora bus aptverta ir dalis kopos, esančios prie Palangos jūros tilto.

„Jei būtų buvę daugiau pinigų, gal ir Klaipėdoje kai kurias kopas šitaip aptvertų. Tai viena iš krantotvarkos priemonių. Kopa aptveriama, kad niekas ten nebeitų ir ji pati natūraliai atsistatytų”, – aiškino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Aplinkos, kultūros vertybių apsaugos ir paminklosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Butkutė.

Anot jos, šitaip saugant kopas, pajūris tikrai netaps panašus į koncentracijos stovyklą. O pasiteiravus, ar nėra pavojaus, kad užsisvajoję poilsiautojai į tokias tvoras gali susižeisti, G. Butkutė nustebo: „Juk jei pamatai tvorą, ko ten eiti?”

Valdininkės nuomone, jei tvora būtų tinklinė ar vielinė, arba jei tik būtų užrašas, kad ten negalima eiti, – niekas to nepaisytų.

Žinia, iš viso šiam krantotvarkos projektui iš Lietuvos Vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 5,6 milijono litų.

Iš šių pinigų, be kita ko, buvo parengta studija, pagal kurią jau paruoštas ir kitas projektas – kitąmet vėl planuojama „maitinti” Lietuvos pajūrį smėliu, parplukdytu iš jūros dugno, bei apželdinti kopas smėliamėgiais augalais.