Buvusiam „Kauno” puolėjui A.Veličkai patinka škotiškas žaidimo stilius
Šiemet geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu futbolininku išrinktas buvęs Kauno FBK „Kaunas”, dabar Edinburgo „Hearts” (Škotija) žaidėjas Andrius Velička. 27 metų puolėjas geriausiu išrinktas antrą kartą. Tokio pripažinimo jis buvo sulaukęs ir 2000 metais.
Iki rugpjūčio vidurio Lietuvos futbolo A lygos čempionate žaidęs A.Velička spėjo įmušti net 14 įvarčių. 140 iš 246 rinkimuose dalyvavusių futbolo specialistų anketose paminėjo kauniečio pavardę. 88 respondentai jam skyrė pirmąją vietą, 36 – antrąją, 16 – trečiąją. „Smagu sulaukti įvertinimo”, – „Kauno dienai” sakė A.Velička.
Edinburge – geros sąlygos
– Išrinkimas geriausiu Lietuvoje rungtyniaujančiu futbolininku labiau nustebino ar nudžiugino?
– Ir nustebino, ir nudžiugino. Maloni žinia. Kita vertus, man šiemet sekasi žaisti.
– Ką Jūs būtumėte rinkęs į geriausiųjų trejetuką?
– „Kauno” žaidėjus, nes geriausi futbolininkai vilki šios komandos marškinėlius. Aš paminėsiu ne tris, bet keturias pavardes: Marius Žaliūkas, Eduardas Kurskis, Edinas Pehličius ir Tomas Kančelskis.
– Kas iš „Kauno” futbolininkų galėtų sėkmingai žaisti Škotijos čempionate?
– Manau, kad tokių yra ne vienas. Kas? Nesakysiu, nes dar būsiu apkaltintas propaganda.
– Škotijoje esate jau tris mėnesius. Ar greitai apsipratote Edinburge? Kokias buities sąlygas sudarė klubas?
– Apsipratau greitai. Škotijoje esu ne kartą buvęs ir anksčiau, todėl man čia nebuvo viskas nauja ir nepažįstama. Praėjusią žiemą aš Škotijoje gyvenau visą mėnesį.
Man Edinburge sudarytos geros sąlygos. Klubas davė keturių kambarių butą, automobilį. Niekuo nereikia rūpintis.
Laisvalaikiu bendrauja su lietuviais
– Kaip su Jumis bendravo „Hearts” žaidėjai, kai tik pasirodėte ekipos treniruotėse ir kaip bendrauja dabar?
– Labai didelio bendravimo nėra, daugiau pasikalbame mes, lietuviai. Tačiau visi priėmė normaliai, niekas nežiūrėjo kreivai nei tada, kai pasirodžiau komandoje, nei dabar.
– Gal žaidėjai į Jus pradėjo pagarbiau žiūrėti, kai pademonstravote, kad mokate mušti įvarčius?
– Gal. Tiesą sakant, net nežinau. Neatkreipiau dėmesio, kaip komandos draugai žiūri į mane. Priešiškumo tikrai nepastebėjau.
– Su kuriuo iš „Hearts” žaidėjų dažniausiai leidžiate laiką po treniruočių, varžybų?
– Edinburge gyvenu su šeima. Dažnai laiką leidžiame su Nerijaus Barasos šeima, nes mūsų ir jų dukros – vienmetės. Važiuojame kur nors, kad dukros galėtų pažaisti. Laiką leidžiu ir su Mariumi Žaliūku, Deividu Česnauskiu. Bendrauju su visais lietuviais.
Patinka škotiškas žaidimo stilius
– Esate sakęs, kad Škotijoje Jums daug labiau patinka žaisti nei Lietuvoje. Kodėl?
– Patiko žaisti ir Lietuvoje. Tačiau Škotijoje daugiau kovos, geresnės treniruočių sąlygos. Čia viskas geriau, per varžybas būna pilni stadionai žiūrovų. Kaune pažiūrėti rungtynių ateina keli šimtai žmonių, Edinburge – 20 tūkstančių. Kai žaidėme su Glazgo „Celtic”, mačą stebėjo 60 tūkstančių žiūrovų.
– Gal žinote, kodėl škotų aistruoliai nemėgsta Sauliaus Mikoliūno? Jie nuolat į Lietuvą siunčia nepasitenkinimo laiškelius.
– Nežinau, kodėl taip yra. Mes irgi buvome labai nustebę, kai jį žiūrovai nušvilpė. Anksčiau girdėjau, kad sirgaliai išvis lietuvius nelabai mėgsta. Tačiau pats to nepatyriau.
– Mušate įvarčius, todėl Jums „Hearts” aistruoliai daro išimtį.
– Gal ir todėl (juokiasi).
– Galėtumėte teigti, kad Škotijoje rungtyniaujama gerokai šiurkščiau nei Lietuvoje?
– Žinoma. Škotijoje teisėjai leidžia kietai kovoti, nešvilpia dėl kiekvieno prisilietimo. Gali truputį ir už marškinėlių palaikyti, ir pastumti, ir alkūnę atstatyti. Lietuvoje truputį prisilieti, ir tuoj pat išgirsti švilpuką.
– Jums škotiškas žaidimo stilius priimtinas?
– Man jis tinka.
„Kaunas” patektų į stipriausiųjų šešetuką
– Ar pats nesate nustebęs, kad taip greitai pritapote „Hearts” ekipoje, tapote jos atakų lyderiu?
– Gal ir nesitikėjau, kad iš karto pasipils įvarčiai. Tačiau tik atvažiavęs žaidžiau „Hearts” antroje komandoje, joje taip pat sekėsi, įmušiau kelis įvarčius. Vėliau treneris Valdas Ivanauskas man leido žaisti pagrindinėje sudėtyje, o aš per pirmas varžybas pelniau įvartį. Nuo tada man sekasi, tik gaila, kad komandai nepavyksta laimėti.
– Dabar vartininkus nuginkluoti gerokai sunkiau nei Lietuvos čempionate?
– Nėra lengva įmušti ir Lietuvoje. Priklauso ir nuo aplinkybių – kai kada progą pats susikuri, kartais komandos draugai viską padaro, telieka įmušti į tuščius vartus.
– Į kelintą vietą Škotijos pirmenybėse galėtų pretenduoti Lietuvos čempionas „Kaunas”?
– Į geriausių komandų šešetuką tikrai patektų.
– Palyginkite „Kauno” ir „Hearts” klubų aistruolius?
– „Hearts” aistruolių nepalyginamai daugiau. „Kauno” sirgalių gal bus koks šimtas, kurie eina į kiekvienas varžybas, dainuoja. Kiek yra tikrų „Hearts” aistruolių, sunku pasakyti, nes žiūrovų susirenka pilnas stadionas. Visi dainuoja, visi rėkia.
Nori žaisti Lietuvos rinktinėje
– Kuo škotai Jums patinka, kas jų elgesyje nervina?
– Pasakysiu, kas nepatinka. Mane labai nervina tai, kad jie visą laiką švilpia. Prieš varžybas švilpia, į aikštę eini – vėl tas pats.
– S.Mikoliūnas yra sakęs, kad škotai viešose vietose riaugėja, gadina orą. Ar tai pastebėjote?
– Būna tokių išpuolių. Jie tokie yra, nieko nesigėdi.
– Sėkmingai žaidėte „Kaune”, dabar – „Hearts”. Tikriausiai laukiate kvietimo į šalies rinktinę? Ar nebuvo apmaudu, kad rinktinės strategas Algimantas Liubinskas Jus vis „pamiršdavo”?
– Jei nekviečia, vadinasi, yra geresnių. Čia trenerio pasirinkimas, ką aš galiu padaryti. Žinoma, noriu žaisti rinktinėje ir laukiu kvietimo.
– „Hearts” klubui esate išnuomotas iki sezono pabaigos. Norėtumėte likti ilgesniam laikui?
– Be jokių kalbų. Būtų malonu šioje ekipoje žaisti ir kitą sezoną. Jei treneris manys, kad esu reikalingas komandai, jis mane pasiliks.