Valstybės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija” duomenimis, šiemet padidėjo tiek keleivių, tiek krovinių srautas
„Pagrindinė mūsų funkcija – Nemune užtikrinti reikiamą gylį ir pažymėti vandens kelią. Sezonas buvo gana sudėtingas. Sausringa vasara pareikalavo papildomų sąnaudų, tačiau mūsų specialistams pavyko išlaikyti garantinius gylius. Kritinė riba peržengta nebuvo”, – teigė valstybės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija” vadovas Gintautas Labanauskas.
Ministerijai pateikė verslo planą
Prieš dvejus metus įmonė ėmėsi iniciatyvos atgaivinti maršrutą Kaunas-Nida. Pernai jau buvo sutarta, kad Lietuvos verslininkai plukdys keleivius į Neringą, tačiau šis pažadas neištesėtas. Šiemet analogiško susitarimo nepavyko pasiekti su Lenkijos upeiviais.
„Verslininkai nuogąstauja, kad šis maršrutas gali būti nuostolingas. Tiesiog reikia pakeisti jų požiūrį. Susisiekimo ministerijai esame pateikę verslo planą ir laukiame atsakymo dėl „Raketos” tipo laivo įsigijimo. Tuomet patys galėtume atidaryti reguliarų maršrutą į Nidą”, – teigė G.Labanauskas.
Upeivių teigimu, kažkada pusvelčiui parduotos „Raketos” dabar vertinamos apie pusę milijono litų. „Kalbame ne apie naujus laivus”, – patikslino G.Labanauskas.
Laivų nepakanka
Šią vasarą vietiniais maršrutais keleivius plukdė laivai „Tolstojus”, „Švyturys” ir „Deima”. Jie plaukiojo 92 užsakomaisiais reisais.
„Porą kartų mūsų laivas plaukė ir į Nidą. Tačiau tokia kelionė trunka ilgokai – apie 7 valandas. Buvo užsakymų plaukti iki Nemuno deltos, Jurbarko. Tačiau populiariausios – kelias valandas trunkančios kelionės Nemunu. Visų užsakymų negalėjome priimti, nes mūsų laivai privalo atlikti kitas funkcijas”, – teigė G.Labanauskas.
Valstybės įmonės specialistai pastebėjo, kad daugėja žmonių, norinčių laive švęsti gimtadienius ir vestuves. „O ypač populiarios šventės buvo savaitės paskutiniais penktadieniais ir šeštadieniais”, – juokavo G.Labanauskas, užsiminęs, kad savaitgaliais dalies užsakymų tekdavo atsisakyti.
Daugėja krovinių
Šiemet barža „Alantas” maršrutu Klaipėda – Kaunas buvo pervežta 370 tonų negabaritinių krovinių. Apskaičiuota, kad gabenti krovinius geležinkeliais yra 1,5 karto pigiau nei kitais sausumos keliais. Tuo tarpu vandens keliais – net 2 kartus pigiau.
„Tai, kad Lietuvoje merdi krovinių gabenimas vidaus vandens keliais, yra daugiau politinis nei ūkinis sprendimas. Norint atgaivinti krovininę laivybą vandens keliais, reikėtų pasitelkti mokesčių sistemą, nes priešingu atveju nieko padaryti nepavyks. Krovinių gabenimas sausumos keliais ir geležinkeliais Lietuvoje yra stipriai proteguojamas”, – teigė valstybės įmonės gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.
Rugpjūtį „Vidaus vandens kelių direkcijos” baržomis pervežta daugiau kaip 19 tūkstančių tonų įvairių krovinių.
Rengiasi prieplaukos rekonstrukcijai
„Vidaus vandens kelių direkcija” pasirašė sutartį su Transporto investicijų direkcija dėl Kauno ir Uostadvario prieplaukų rekonstrukcijos. Artimiausiu metu bus pradėti rengti projektai, o į dvi prieplaukas žadama investuoti apie 10 milijonų litų.
„Kaune, šalia „Combo” klubo, bus pastatytas laivų nuleidimo įrenginys, sutvarkytos aikštelės, krantinė. Kol kas čia nebus įrengta tik laivų degalinė, tačiau ateityje planuojamas ir toks objektas”, – sakė G.Labanauskas.
„Kauno diena” rašė, kad po septyniolikos metų pertraukos valstybės įmonė atnaujino laivų statybą. Šiuo metu jau baigiamas statyti 20 metrų ilgio, 5,5 metro ploto upinis vilkikas, reikalingas aptarnauti žemsiurbei. Vilkiko projektą parengė Suomijos specialistai. Laivo sąmatinė vertė – apie 2 milijonus litų. Rinkoje tokio laivo vertė – daugiau kaip 1 milijonas eurų.
„Gruodį žadame surengti naujojo laivo krikštynas. Mūsų įmonės laivus būtina atnaujinti, nes jų amžiaus vidurkis – 35-40 metų”, – teigė „Vidaus vandens kelių direkcijos” generalinis direktorius.
Įmonė yra įsigijusi prieš dešimt metų Čekijoje pastatytą šiuolaikinę žemsiurbę „Nemuno 11”. „Tai vienintelis direkcijos pirkinys, visi kiti laivai yra likę iš sovietmečio laikų”, – teigė „Vidaus vandens kelių direkcijos” gamybos direktorius M.Šimkūnas.