Europos Tarybos nurodymas steigti specialias retų augalų ir gyvūnų apsaugos teritorijas Lietuvoje vykdomas nerangiai
Tokią išvadą padarė Valstybės kontrolė, patikrinusi, kaip Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo Europos Sąjungos (ES) Laukinių paukščių ir Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvas.
Remiantis šiais dokumentais Lietuvoje retiems augalams ir gyvūnams saugoti turi būti skirta apie 12 proc. šalies teritorijos – apie 780 tūkst. hektarų, kurie priklausys bendram ES ekologiniam tinklui „Natura 2000” .
Šiuo metu šiam tinklui pas mus skirta 542 tūkst. hektarų, arba 8,3 proc. šalies ploto. Jau įsteigtos 77 paukščių ir 266 buveinių teritorijos.
Jų steigimo ir tvarkymo projektams finansuoti skirta per 16 mln. litų, trys ketvirtadaliai jų gauti iš ES struktūrinių fondų. Už šiuos pinigus tinklo „Natura 2000” teritorijos prižiūrimos ir tvarkomos – griaunami neturintys šeimininko pastatai, jos rekultivuojamos, statomi apžvalgos bokštai, informaciniai stendai ir kt.
Tačiau, pasak Valstybės kontrolės auditorių, formuoti ekologinį tinklą „Natura 2000” Lietuvoje vėluojama, kai kurie darbai netinkamai atlikti. Antai dar nepaskelbtos dvi paukščių apsaugos teritorijos, nors buvo įsipareigota tai padaryti iki įstojimo į ES.
Nulemti konfliktai
Valstybės kontrolieriai atkreipė dėmesį į aktualią problemą – kompensacijas žemdirbiams ir miškų savininkams už nuostolius, kurių jie patirs dėl saugomų teritorijų. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos parengė šių kompensacijų mokėjimo tvarką, tačiau Vyriausybė delsia ją patvirtinti, todėl vargu ar išmokos bus pradėtos mokėti 2007 metais, kaip buvo numatyta.
Privačių miškų savininkams kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka buvo patvirtinta dar 2004 metais, bet tik šiemet buvo gautos pirmosios paraiškos, o ir jų kol kas tik keletas. Valstybės kontrolės auditorių nuomone, tai rodo, kad daugelis privačių miškų savininkų nežino, nėra informuojami, kad jų miške numatyta saugoma teritorija. Apie tai jie sužino tik paprašę leidimo ūkininkauti miške.
Daugelis žmonių apskritai mažai žino apie šias teritorijas ir draudimus jose – dažniausiai informacija apie tai skelbiama tik vietos spaudoje ar savivaldybės skelbimų lentoje. Šitaip iš anksto nulemiami konfliktai su gyventojais.
Kontrolieriai spėja, kad tokių ginčų bus Upininkuose ir Margininkuose prie Šventosios upės, taip pat Taujėnų-Užulėnų miške ir kitur, kur į saugomą teritoriją įtrauktos privačios valdos. Įstatymas numato, kad tokiose vietose gali būti ribojama ūkinė veikla ir net nuosavybės teisė. Tačiau apsaugos ir tvarkymo reikalavimai neretai net neįrašomi savivaldybių išduotuose nuosavybės dokumentuose.
Svarbiausia – tartis
Už Europos Tarybos direktyvų nesilaikymą Europos Komisija šalis baudžia, todėl valstybės kontrolieriai pasiūlė Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai glaudžiau bendradarbiauti, kad Briuselio nurodymai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku.
Valstybės gamtos sergėtojams pasiūlyta geriau informuoti šalies gyventojus, ypač tuos žemių ir miškų savininkus, kurių valdose numatomos saugomos teritorijos, apie ribojimus tose vietose ir galimybes gauti kompensaciją ar kitokią finansinę paramą.
„Reikėtų žemės ir miškų savininkams paaiškinti, jog viskas, kas susiję su „Natura 2000″ (ribos, plotai ir t. t.), gali būti diskutuojama ir keičiama”, – pabrėžė valstybės kontrolieriai. Jie pridūrė, kad apie saugomų teritorijų steigimą ir tvarkymą žmonėms turi būti pranešta iš anksto, o ne tada, kai jos jau įsteigtos.
Be to, tikrintojai nustatė, kad Aplinkos ministerija delsia patvirtinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengtus teritorijų „Natura 2000” gamtotvarkos planus. Ministerijai nurodyta paskubėti.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bezaras LŽ sakė, kad valstybės kontrolierių išvados jo nenustebino. „Fiziškai nespėjame planuoti, steigti ir tvarkyti saugomų teritorijų. Tam trūksta ne tiek lėšų, kiek specialistų”, – sakė Bezaras. Vis dėlto, pasak jo, netrukus bus įsteigtos ir likusios dvi paukščių apsaugos teritorijos – prie Kuršių marių ir Kalvarijų savivaldybės valdose, netoli Šešupės upės.