Kauniečiui Jonui Marozui nepavyko iš valstybės prisiteisti 2 mln. eurų (apie 7 mln. litų) neturtinės žalos. Tokia suma pensininkas buvo įvertinęs tardymo izoliatoriuje praleistus keturis mėnesius, kai prieš trejus metus jis buvo tapęs pagrindiniu įtariamuoju žmogžudystės byloje.
Vakar Kauno apygardos teismas J.Marozo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais, o tai nebuvo įrodyta.
Prieš dvi savaites J.Marozas mėgino teisme įrodyti, kad patyrė neturtinę žalą, kai 2003 metų pabaigoje atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje. Tuo metu policija ėmė aktyviai ieškoti neaiškiomis aplinkybėmis dingusio verslininko Rimgaudo Butauto.
Pareigūnai dingusiojo automobilį aptiko Miško gatvėje, prie J.Marozo namų, todėl kilo įtarimų, kad R.Butautas prieš dingimą galėjo būti laikomas šio kauniečio bute. Be to, J.Marozo bute, ant kilimo, aptikta R.Butauto kraujo.
Netrukus J.Marozas buvo suimtas, o jam pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės atėmimo. Iš viso už grotų kaunietis praleido daugiau kaip 4 mėnesius, vėliau jam buvo skirtas namų areštas. Visą laiką J.Marozas neigė turįs ką nors bendro su R.Butauto dingimu ar jo nužudymu.
Kadangi pareigūnams taip ir nepavyko aptikti dingusiojo palaikų, aklavietėje atsidūręs ikiteisminis tyrimas 2004 metų gegužę buvo nutrauktas, o J.Marozui pateikti įtarimai panaikinti.
Anot kauniečio, už neteisėtą jo laisvės suvaržymą (kalinimą, laikymą namų arešto sąlygomis) ir garbės bei orumo įžeidimą, valstybė jam turėtų sumokėti 2 mln. eurų neturtinės žalos ir dar 5,8 tūkst. eurų turtinės žalos už tyrimo metu nusavintą jo turtą – kilimą.
Vis dėlto Kauno apygardos teismas nusprendė, kad J.Marozo pretenzijos nėra pagrįstos ir jo ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimais, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nestojo prieš teismą, nebūtinai reiškia, kad suėmimas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad iki tol taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad J.Marozo atžvilgiu taikyti procesiniai veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Atkreiptas dėmesys, kad kaunietį sulaikant ir suimant vadovautasi prielaida, jog jis gali vengti tardymo ir teismo, kadangi apžiūrint įvykio vietą jis paspruko nuo pareigūnų.