Kauno arenos projektui – architektų barjeras

Po vakar kilusių audringų ginčų sporto rūmų projekto autoriui prancūzui Mišeliui Režembaliui teks dar kartą susitikti su Lietuvos ekspertais

Vertindami Nemuno saloje planuojamos statyti arenos projektą Kauno architektai vakar pasitelkė kolegas iš Aplinkos ministerijos ekspertų tarybos.

Profesionalai negailėjo skambių epitetų ir priekaištų prancūzo Mišelio Režembalio parengtam projektui.

Ypač užkliuvo planuojamo objekto aukštis ir į Nemuno salos parką atsuktas pagrindinis įėjimas. Po audringų ginčų vakar nuspręsta, kad M.Režembalis Lietuvos ekspertams dar kartą turės pristatyti projektą.

„Su Kauno architektais pirmą kartą teko susitikti.

Diskusija yra naudinga, nes esame ieškojimų kelyje. Visada gali būti kelios nuomonės, o recenzentų darbas yra kritikuoti”, – sakė M.Režembalis.

Kauno ekspertų tarybos nuomonė yra tik patariamojo pobūdžio, todėl vakar suabejota, ar prancūzas imsis esminių pakeitimų.

Rengtas specialiai salai

Nemuno saloje planuojamos statyti arenos projektas sudomino ne tik Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, bet Aplinkos ministerijos ekspertų tarybos narius.

„Toks įspūdis, kad jau gyvenu Kaune”, – prieš pristatymą juokavo prancūzų architektas. Jis kartu su projekto bendraautoriumi Gintautu Natkevičiumi dar kartą akcentavo, kad Nemuno sala yra ypatinga vieta, todėl, be pačios, arenos stengtasi išsaugoti kuo daugiau natūralios gamtos. Būtent dėl šios priežasties būsimąjį objektą siūloma patraukti į salos gilumą. Taip pat žadama atsisakyti betoninių krantinių, o 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelės atramines sieneles pastatyti iš akmenų.

„Šis projektas rengtas specialiai Nemuno salai”, – paklaustas, ar tokių pačių arenų neišvysime kituose Europos miestuose, patikino M.Režembalis.

Atmetė kritiką dėl automobilių vietų stygiaus

Šią savaitę kai kurie Kauno architektai pareiškė, kad prie būsimosios 12,5 tūkstančio vietų arenos katastrofiškai trūks automobilių stovėjimo vietų ir susidarys transporto spūstys.

„Pagal dabar galiojančius normatyvus prie tokios arenos reikia 830 vietų automobiliams. Pagal kitą normą – dar mažiau. Tuo tarpu mes planuojame, kad saloje bus įrengta 500 vietų aikštelė, dar 1500 vietų bus „Akropolio” garaže ir apie tūkstantį automobilių bus galima pastatyti Karaliaus Mindaugo prospekte ir aplinkinėse gatvėse”, – sakė architektas G.Natkevičius.

Tuo tarpu kiti architektai prognozuoja, kad miesto centre kils didžiulės automobilių spūstys. Taip pat neatmetama galimybė, kad ateityje Nemuno saloje gali būti įrengta ir kur kas didesnė automobilių stovėjimo aikštelė.

Užkliuvo pastato aukštis

Nemuno saloje numatoma statyti 36,7 metro aukščio areną. Šalia esančio nebaigto statyti viešbučio „Respublika” aukštis – apie 40 metrų. Vakarykščiame posėdyje dalyvavę architektai atkreipė dėmesį, kad vadinamajame Eugenijaus Miliūno projekte arenos aukštis siekė 26 metrus.

„Dar vyksta pokalbiai, kaip sumažinti šį aukštį. Pagal hidrotechninę ekspertizę mums nubrėžtas nulinis lygis. Tiesa, potvynio tikimybė vos 1 procentas. Galbūt taikant tam tikras technologijas galėtume žemiau įrengti aikštelę, tačiau tuomet projektas pabrangtų”, – teigė G.Natkevičius.

Paklaustas, ar nėra kitų būdų sumažinti arenos aukštį, prancūzų architektas buvo gana kategoriškas. „Sumažinkime vietų skaičių, sumažinsime ir arenos aukštį”, – tvirtino M.Režembalis. Tačiau tuomet Kaunas galėtų tik pasvajoti apie Europos čempionato finalinį etapą.

Amfiteatras pavadintas ūkiniu kiemu

Saloje planuojamos statyti arenos projekto recenzentas Audrius Ambrasas vakar negailėjo kritikos. Jam labiausiai užkliuvo, kad pagrindinis įėjimas atsuktas į Nemuno salos parką. „Teigiama, kad čia bus įrengtas amfiteatras. Tai spekuliacija. Švelniai tariant, matysime ūkinį kiemą. Planuose ši teritorija nurodyta, kaip aptarnavimo zona”, – teigė recenzentas.

Specialistų teigimu, arena prasideda nuo jos prieigų ir lankytojams sukurto komforto. „Susidaro įspūdis, kad sporto rūmai statomi VIP klientams. Jiems bus patogu atvažiuoti į specialią aikštelę ir iškart patekti į areną”, – sakė A.Ambrasas.

Prancūzijos architektas šiuos priekaištus atmetė, teigdamas, kad arenoje visų patogumui siūloma įrengti kuo daugiau įėjimų.

„Užkliūna ir nerangi arenos forma. Pasigedau taip deklaruojamo lengvumo”, – sakė recenzentas.

Vaizdelis neįtikino

Aplinkos ministerijos ekspertų tarybos pirmininkas Algimantas Miškinis vakar neslėpė susirūpinimo. Dar prieš posėdį jis siūlė pamiršti visas politines peripetijas ir kalbėti tik apie architektūrą. Kaune planuojamų statyti sporto rūmų projekto eigą jis palygino su ilgai besitęsiančiais ašaringais meksikiečių serialais. „Pasakysiu atvirai, kol kas mes matome vaizdelius. Pasigedau techninių duomenų, kurie padėtų susidaryti išsamų vaizdą. Areną planuojama statyti ant 2 metrų aukščio platformos. Galime prisiminti E.Miliūno projektą, objekto aukščiai labai skiriasi”, – sakė A.Miškinis.

Ekspertų tarybos vadovui taip pat kilo abejonių, ar sporto rūmai patraukti į salos gilumą norint išsaugoti gamtą, ar dėl virš Karaliaus Mindaugo prospekto kylančio garažo.

„Iki penktadienio prancūzams pažadėta pateikti posėdžio protokolą su konkrečiais pasiūlymais. M.Režembaliui paliktos dvi galimybės arba argumentuotai atmesti kritiką, arba į ją atsižvelgti. Prancūzas pažadėjo viską išanalizuoti”, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Atnaujino derybas

Buvusio vicemero Antano Balučio vadovaujama derybų grupė vakar vėl susitiko su Prancūzijos kompanijos atstovais. Pasak arenos projekto koordinatoriaus, buvo kalbėta apie tolimesnę derybų eigą ir kitą savaitę rengiamą susitikimą su Prancūzijos kompanijos juristais. Kol kas nesutarta dėl 23 koncesijos sutarties punktų.

„Prancūzai taip pat užsiminė apie savo derybas su bankais, statybinėmis kompanijomis. Apie konkrečius skaičius nekalbėjome”, – tvirtino K.Kriščiūnas.

Vakarykščiame posėdyje nemažai dėmesio skirta ir būsimosios arenos aplinkai. „Tai jau ne koncesijos sutarties dalykas, tačiau šiuos darbus reikės padaryti. Architektų taryboje išgirdome daug klausimų, susijusių su urbanistika, tačiau tai jau ne prancūzų problema”, – teigė koordinatorius.

„Kauno diena” rašė, kad Nemuno salos infrastruktūrai sutvarkyti ir įrengti miestui reikės skirti apie 60 milijonų litų.