Nei vieši skandalai, nei valstybės kontrolierių kritika neatmuša savivaldybių vadovų noro išmainyti kokį nors turtą. Savivaldybių prašymu grupė parlamentarų siūlo leisti baigti jau neva pradėtus turto mainus, kuriuos neseniai – vasarą – uždraudė pataisytas įstatymas. Seime mėginama atgaivinti daug abejonių dėl sandorių skaidrumo sukėlusius valstybinio turto mainus.
Landa po landos
Grupė parlamentarų atsižvelgė į Klaipėdos savivaldybės prašymą ir užregistravo įstatymo pataisą, leidžiančią baigti tuos keitimus, kuriuos nutraukė vasarą sugriežtintas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Valstybės kontrolės (VK) neseniai paskelbtos išvados supeikė ilgą laiką galiojusią nesaugią tvarką, leidusią nekilnojamąjį turtą atiduoti į privačias rankas už automobilius ar kitą nusidėvinčią įrangą.
Auditorių pastabas išgirdę politikai piktinasi kolegų užmojais užsimerkti prieš jau pradėtus mainus. Pastebima, kad parodžius gerą valią tegul ir gerais norais trykštančiai vienai savivaldybei, bus vėl atvertos landos piktnaudžiautojams.
Prašo klaipėdiečiai
Prieš kelias savaites mainus leidžiančią baigti įstatymo pataisą parengė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Jį parėmė dar 8 parlamentarai. Dauguma jų – liberalai iš pajūrio bei šiame krašte išrinkti parlamentarai – socialliberalas Vaclavas Stankevičius, valstietė liaudininkė Aldona Staponkienė ir socialdemokratė Irena Šiaulienė.
Masiulis LŽ tvirtino apskritai esąs prieš mainus, bet vasarą priimtame įstatyme pasigedo pereinamojo laikotarpio. „Civilizuota būtų leisti baigti tai, kas pradėta”, – mano jis.
Politikai reagavo į rugpjūčio pabaigoje gautą Klaipėdos mero liberalcentristo Rimanto Taraškevičiaus kreipimąsi. Masiulis sakė, kad parengti pataisą jį paskatino tai, jog Klaipėdoje buvo planuojami mainai su kitomis valstybinėmis įmonėmis, o ne su privačiais subjektais.
Uostamiesčio meras LŽ sakė, kad apmaudžiausia, jog rugpjūtį įsigaliojusi mainus draudžianti įstatymo pataisa sužlugdė savivaldybei naudingus mainus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi. Savivaldybė ketino vieną pastatą iškeisti į kitą, planavo iš kapitalinio remonto reikalaujančių patalpų perkelti miesto Socialinės paramos centrą ir dalį administracijos skyrių.
Keičiasi su privačiais
Tačiau Klaipėdos meras taip pat neslepia norįs mainų sandorį sudaryti su vienu uostamiesčio verslininku.
„Verslininkui reikėjo šalia jo esančių mūsų patalpų. Už tas avarinės būklės patalpas buvome sutarę gauti 6 butus. Mums tai buvo labai naudinga”, – tvirtino Taraškevičius.
Apie šį sužlugdytą sandorį – blogos techninės būklės negyvenamų patalpų Laukininkų g. mainymą į juridiniam asmeniui priklausančius butus rašoma ir laiške politikams. Savivaldybės taryba tokiems mainams pritarė liepos 27-ąją – jau po to, kai Seime liepos 18-ąją buvo priimtas mainus draudžiantis įstatymas. Tačiau tuomet šio dokumento dar nebuvo pasirašęs prezidentas ir jis teisiškai negaliojo.
Į benuvažiuojantį traukinį nesėkmingai mėgino įšokti ir Druskininkų savivaldybė.
Liepos pradžioje kurorto valdžia siekė 763 kvadratinių metrų ploto negyvenamas patalpas su rūsiu išmainyti į medicinos įrangą Druskininkų ligoninei. Šie bandymai papiktino buvusį Audito komiteto pirmininką, dabar pavaduotojo pareigas einantį Artūrą Skardžių. „Jau tiek kalbėta, kad mainyti nekilnojamąjį turtą į kilnojamąjį – absurdas. Prieš pat įsigaliojant įstatymui dar bandė susitvarkyti”, – LŽ sakė politikas.
Tačiau Druskininkų merui Ričardui Malinauskui sunku dovanoti sandorį sužlugdžiusias pataisas iniciavusiam Skardžiui. „Tos niekam nereikalingos, apgriuvusios patalpos prieš porą metų buvo įvertintos 14 ar 17 tūkst. litų. Buvome sutarę išmainyti jas į medicinos įrangą už, jei neklystu, 500 tūkst. litų ir už 300 tūkst. litų atpirkti įvairius tyrimus magnetinio rezonanso laboratorijoje. Ligoninė iš to būtų turėjusi naudos už 800 tūkst. litų. O dabar turime apie 200 tūkst. litų žalos”, – piktinosi jis.
Išlygos – pavojinga
Malinauskas įsitikinęs, kad Seimas nuskriaudė sąžiningai dirbančias savivaldybes: „Skardžius iššoko paskutinę dieną prieš atostogas į tribūną ir pradėjo apie visas savivaldybes spręsti pagal kažkokį nevykusį atvejį. Jei norėjo skaidrumo, reikėjo įteisinti Specialiųjų tyrimų tarnybos, auditorių, kontrolierių priežiūrą, o ne vienu ypu supančioti savivaldybes”.
Skardžius laikosi nuomonės, kad turto mainai – negalimi. „Kai egzistuoja pinigai, civilizuotame pasaulyje mainų negali būti, – Seimo narys atkreipė dėmesį, kad niekur ES tokia praktika netaikoma. – Būtų nesąmonė, jei Seimas nepaisydamas Valstybės kontrolės išvadų leistų baigti turto mainus”.
Neseniai Audito komitetui ėmęs vadovauti konservatorius Donatas Jankauskas pritaria, kad parlamentarai neturėtų pritaikyti išlygų – leisti baigti turto mainų, net jeigu juos pradėjusios savivaldybės neturėjo piktų kėslų.
„Deja, savivaldybes, kurios priima tikrai naudingus sprendimus, diskredituoja tie, kurie lengva ranka iššvaisto turtą. Net ir gera idėja, jei ji realizuojama kreivai, skurdina valstybę. Kol nėra aiškaus baigtinio sąrašo įvertintų mainų, nesame apsaugoti nuo valstybės turto dalybų lengva ranka į kairę ir į dešinę”, – LŽ sakė jis.
Ieško kito kelio
Audito komiteto pirmininkas paaiškino, kad išlyga būtų priimtina, jei būtų sudarytas aiškus baigtinis mainų sąrašas, kuriame atsispindėtų ir tikroji mainomų objektų vertė.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol ydingiausia buvo tai, jog neretai turtas į privačias rankas atiduotas su neįvertinta brangiausia dalimi – žeme. Negana to, jis mainomas į dar nesukurtus objektus arba neilgalaikės vertės – automobilius, įrangą ir panašiai.
Kita vertus, Jankauskas pritarė savivaldybių kritikai, kad Valstybės turto fondui atiduodant turtą jis irgi naudojamas neracionaliai, o gautos pajamos negrįžta į buvusio savininko kišenę. „Kartais sveiko proto pritrūksta – valstybės turtas taip eksploatuojamas arba laikomas, kad nyksta akyse, ir tarsi niekam dėl to galvos neskauda. Jei būtų kalbama apie turto atnaujinimą, būčiau už tai, tačiau kol kas nežinau, kas galėtų imtis tvirtinti tokį sąrašą”, – sakė Audito komiteto vadovas.
Skardžius taip pat mano, kad turto atnaujinimo modelis būtų gera išeitis, dėl kurios Vyriausybė turėtų pareikšti nuomonę iki metų pabaigos..
Anot Jankausko, verta diskutuoti, ar nėra galimybių apsaugoti turtą nesurišant rankų savivaldai. „Lietuvoje viskas „apaugo” griozdiškomis procedūromis. Reikėtų kaip nors jas supaprastinti. Vienas iš receptų galėtų būti toks: už turtą, atiduotą VTF, gautos lėšos grįžtų į savivaldybės kasą”, – svarstė politikas.