Pisuaras – retas santechnikos įrenginys paprasto lietuvio vonios kambaryje. Moterų akimis, vis dar egzotiškas daiktas, dažniau sutinkamas viešuosiuose tualetuose, vyrams atrodo gana svarbus ir būtinas. Nors pamažu, bet užtikrintai jis braunasi ir į individualius būstus. O kai kas jau seniai eina iš proto dėl įvairiausių ir neįprasčiausių formų pisuarų.
Sakoma, pisuarai atsirado praėjusio amžiaus pradžioje. Vienas menininkas šią kriauklę pristatė tiesiog kaip savo skulptūrą. Tačiau ta „skulptūra” ir jos funkcionalumas taip sužavėjo aplinkinius, kad pisuaras tapo neatskiriama vyriškosios visuomenės dalimi. Dar ir dabar menininkai varžosi, kuris sugebės padaryti šį daiktą subtilesnį bei unikalesnį. Štai neseniai skulptorius Clarkas Sorensenas pristatė gėlių ir jūros kriauklių formų pisuarų kolekciją. Kiekvienas jų sukurtas rankomis iš labai kokybiško porceliano. Šie pisuarai yra veikiantys, todėl pinigingi kolekcininkai gali juos ne tik įsigyti, bet ir sėkmingai naudoti. Beje, tokiai „skulptūrai” sukurti reikia bene metų.
Vienas sėkmingiausių vyrams skirtų kriauklių pavyzdžių – raudonų lūpų formos pisuaras. Gamintojai pirmiausia jį pristatė Tailande, viename ne itin geru elgesiu garsėjančiame rajone. Šis daiktas taip išpopuliarėjo tarp ten atostogavusių vokiečių, kad netrukus „persikėlė” ir į Vokietiją. Dabar „lūpinių” pisuarų galima rasti kiekviename didesniame ir kosmopolitišku save vadinančiame mieste. Amerikoje tokie įrengiami net greito maisto kavinėse „McDonald’s”.
Pisuarai žavi ne tik vyrus, bet ir užkietėjusias feministes. Kelios jų, norėdamos net tualete pasiekti visišką „lygybę”, pristatė vyrams moteriškus pisuarus. Jie nesužavėjo kitų dailiosios lyties atstovių, nes buvo nepatogūs ir neišvaizdūs, todėl dabar dažniausiai yra naudojami kaip keisti eksponatai arba nebent sutinkami užsienio feminisčių klubuose.
„Dainuojantys” Europos pisuarai
Ko tik šiame margame pasaulyje nebūna. Keistenybių pasitaiko ir Europoje. Štai Šveicarijos valdininkai, susirūpinę vyrų prostatos problemomis, viešuosiuose tualetuose įrengė „dainuojančius” pisuarus. Kaip toks muzikalus įrenginys padeda kovoti su prostatos ligomis? Ogi paprastai. Specialūs itin jautrūs davikliai, įtaisyti pisuaro viduje, praneša vyrui, ar jo čiurkšlė pakankamai stipri, ar teisinga jos trajektorija. Jei viskas gerai, vyriškis pasveikinamas Europos futbolo aistruolių himno melodija: „Olė, olė, olė, olė…” Beveik nugalėtojas! Jei srovė pernelyg silpna ar žema, vyras išgirsta kitokią melodiją ir patarimą kuo greičiau kreiptis į medikus.
Beje, tie, kurie mano, kad pisuaras tėra paprastas santechnikos įrenginys, labai klysta. Austrijoje, įvairiems istoriniams sanitariniams objektams skirtame muziejuje „Klo & So”, veikia didelė pisuarų istorijos ekspozicija. Dauguma jų – dar praėjusio amžiaus pradžios relikvijos. Šie pisuarai puošti rankų darbo tapybos elementais, pagaminti iš marmuro, porceliano ar keramikos. Muziejuje eksponuojama net Austrijos didikų ir kaizerių vonios sanitarinė įranga. Vienas įdomiausių daiktų – kaizerio žmonos Elizabeth bidė.
Beje, vokiečiai, norėdami kuo labiau palaikyti švarą viešuosiuose tualetuose, sumanė puikų būdą. Žinodami, kad kiekvieno stipriosios lyties atstovo genuose užkoduotas tikras medžiotojas, santechnikos gamintojai pisuaruose, po keramine glazūra, išliejo musę. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog 99 proc. vyrų, „šaudydami” tualetuose į tokį taikinį, neprašauna.
„Supratinga” technologija
Paprastai vyrai nemėgsta preciziškai rūpintis namų buitimi ir ilgai šveisti, todėl pisuarų gamintojai ir čia atėjo jiems į pagalbą. Šio santechnikos įrenginio beveik nereikia valyti, o ir vandens nuleidimo procedūra greitai gali tapti istorija. Pisuare sumontuoti specialūs elektroniniai mechanizmai reaguoja į judesius – panašiai kaip automatinės durys. Vos atsistojus reikiamu atstumu jie ima veikti – pradeda leisti vandenį. Taigi vyrai šį procesą gali beveik pamiršti. Jei neramu dėl to, kad pisuaras suveiks bet kada, vos kam nors užsukus į vonios kambarį, baimintis neverta. Naujausios technologijos šiandien leidžia montuoti tokius specialius fokusavimo elementus, kurie matuoja ne tik žmogaus atspindėtos šviesos nueitą kelią, bet ir jos kritimo kampą, jautrus mechanizmas „atpažįsta”, ar žmogus artinasi, ar tolsta. Prietaisas labai tiksliai nustato atpažinimo zoną ir atskiria ją nuo vadinamojo antro plano – likusios aplinkos. Taip sumažėja tikimybė, jog mechanizmas suveiks klaidingai. Tokiuose pisuaruose galima nustatyti išankstinio vandens nuleidimo režimą, trukmę, atstumą, net higienišką ir reguliariai atliekamą papildomą nuplovimą, kad neišdžiūtų sifonas, neatsirastų nemalonaus kvapo ir nesusidarytų nuosėdų. Kita šiuolaikiška technologija leidžia apskritai verstis be vandens. Į naujo modelio pisuarus pilamas specialus skystis, kuris yra lengvesnis tiek už šlapimą, tiek už vandenį. Šis skystis tam tikroje nišoje „užrakina” šlapimą ir neleidžia sklisti blogam kvapui, užtikrina švarą.
Lietuvos vyrams – dar neįprasta
Pradėjus domėtis, ar mūsų vyrai norėtų individualių namų tualetuose turėti pisuarus, daugelis jų, atrodo, nustemba. „Kaip keista, niekada nepagalvojau apie tai. Nors šiaip gal ir nebloga mintis – toks įrenginys patogus ir iš tiesų galėtų praversti namie. Tačiau šiuo metu savo tualete jokiu būdu nestatyčiau pisuaro, nebent ateityje. Kodėl? Tiesiog mano buto blokiniame name tualetas per mažas tam. Nėra pritaikytos vietos”, – samprotauja vadybininku dirbantis Tomas Saulaitis.
Kitas pašnekovas, ponas Algis Stasiulis, sako, kad apie šį vyrišką tualeto „aksesuarą” jau seniai svajoja. „Teko nemažai keliauti, gyventi užsienyje. Savo namuose Vokietijoje turėjau tokį įrenginį. Dėl patogumo ir paprastumo jis man labai patiko. Vis planuoju įsirengi ir čia, Lietuvoje, bet nerandu tam laiko. Regis, iš mano draugų ir aplinkinių kol kas irgi niekas neturi namie pisuaro. Net nežinau kodėl. Gal mums tai dar neįprasta”, – dėsto solidaus amžiaus vyras.
Galima ir sutaupyti
Vis dėlto mintis įsirengti pisuarą galbūt nėra jau tokia bloga. Apskaičiuota, jog šis įrenginys gali net padėti taupyti: per metus – apie 30 proc. šalto vandens, sunaudojamo vonios kambaryje. Taigi vidutinė Lietuvos šeima sutaupytų maždaug 9 kubinius metrus šalto vandens.
Jeigu jau nusprendėte įsigyti šį įrenginį, ilgai ieškoti neteks. Pisuarų gausu visose didesnėse santechnikos parduotuvėse. Jie būna arba pastatomi, arba tvirtinami prie sienos. Pastarieji užima mažiau vietos, todėl yra populiaresni, ypač individualių būstų vonios kambariuose. Pastatomi būdingesni viešuosiuose tualetuose. Namie visai pravartu turėti pisuarą su dangčiu. Tada šeimininkui trumpam išvykus jį galima tiesiog uždengti.
Pisuaro įrengimo darbų geriausia imtis jau baigus visą vonios apdailą. Jis kabinamas tiesiai „ant” plytelių. Na, o aukštį kiekvienas gali pasirinkti pats. Tik derėtų nepamiršti, kad įrengiant pisuarą tualete reikia turėti dar vieną kanalizacijos angą ir šalto vandens įvadą.