Apskrities viršininko administracijos prašymu Klaipėdos savivaldybėje sudarytas projektų, kuriuos būtų galima įgyvendinti už Europos Sąjungos lėšas per artimiausius septynerius metus, sąrašas.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, sąrašas išėjo netrumpas: „Į jį įrašėme net 77 projektus. Preliminariais apskaičiavimais, jiems įgyvendinti reikėtų apie du milijardus litų.”
Pasak J. Simonavičiūtės, sąraše esama nemažai įvairių vadinamųjų žmogiškųjų išteklių plėtros programų, tačiau didžiąją jo dalį sudaro visiškai konkretūs projektai. Įgyvendinus juos būtų sutvarkyta atokiau nuo miesto centro esančių gyvenamųjų rajonų infrastruktūra, jie taptų patogūs gyventi, įdiegta elektroninė paslaugų, taip pat vadinamoji lojalumo, arba elektroninio bilieto, sistemos, rekonstruotos labiausiai apkrautos miesto sankryžos, modernizuota visa miesto transporto valdymo sistema, sujungti seni ir nutiesti nauji dviračių takai, pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį, nutiesta tramvajaus linija, išasfaltuoti visi žvyrkeliai, užbaigtas tiesti Taikos prospektas, rekonstruotas Baltijos prospektas, sutvarkyta visa Minijos gatvė ir t. t.
Kaip vieni iš svarbiausių projektų įvardijamas senamiesčio pastatų ir jame esančių viešųjų erdvių sutvarkymas, taip pat operos teatro statyba, Danės krantinių iki pat Palangos plento sutvarkymas, sporto ir sveikatingumo centro Smiltynėje statyba, mokyklų bei visų kitų Savivaldybei priklausančių pastatų renovacija ir t. t.
„Šiandien surašėme viską, – sakė J. Simonavičiūtė, – tačiau šį darbą kuruojanti apskrities administracija greičiausiai nurodys nustatyti prioritetus. Tačiau tai nesumenkina mūsų darbo vertės, nes privalome žvelgti į ateitį, nubrėžti pagrindines miesto plėtros kryptis.”
Gaivins parką
Praėjusią savaitę buvo tariamasi ir dėl vadinamojo poilsio parko ateities. Norint jį atgaivinti, sakė J. Simonavičiūtė, pirmiausia reikia parengti galimybių studiją. Joje turi atsispindėti tai, ką mes šioje teritorijoje norime matyti.
„Šiandien parką galima suskirstyti į dvi dalis, – sakė J. Simonavičiūtė. – Viena jų, esanti arčiau centro, priklauso miestui, o kitą, esančią šalia vasaros estrados, valdo UAB Poilsio parkas. Galimybių studijoje bus kalbama apie miestui priklausančią dalį.”
Pasak J. Simonavičiūtės, galimybių studijoje turi būti aiškiai įvardyta, ką mes norime šioje teritorijoje matyti. Tai būtų ir vaikų žaidimo aikštelės, vietos, skirtos riedutininkams, pėsčiųjų, dviračių takai, apšvietimo sistema ir t. t. Taip pat būtina sutvarkyti parko želdynus, Galiausiai turi būti sukurtas modelis, kaip visi šie poilsio infrastruktūros objektai bus prižiūrimi.
J. Simonavičiūtė prognozavo, kad šiais metais pradėta rengti galimybių studija bus baigta kitų metų pradžioje, o vėliau jau bus galima teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. Jei finansavimo gauti nepavyktų, visi galimybių studijoje išvardyti sumanymai būtų įgyvendinami etapais, o tam būtų naudojamos miesto biudžeto lėšos.
„Jei parką pavyktų sutvarkyti, to paties imtųsi ir jame esančių statinių savininkai, pamažu atsigautų ir visa didžiulė teritorija”, – įsitikinusi J. Simonavičiūtė. – Tada būtų galima apsispręsti ir dėl nuostolingai veikiančios UAB Poilsio parko ateities.”
Autobusas bus
Penktadienį „Vakarų ekspresas” rašė, su kokiomis problemomis susiduria apie 600 nuolatinių Vaitelių sodų gyventojų nuo lapkričio 1-osios nustojus kursuoti autobusui į Klaipėdą.
Pasak J. Simonavičiūtės, Vaitelių sodai yra ne Klaipėdos miesto, o Klaipėdos rajono teritorijoje, vadinasi, ir juose gyventieji laikytini ne miesto, o rajono gyventojais, nors daugelis iš jų ir dirba Klaipėdoje.
„Mes siūlėme Klaipėdos rajono vadovams pasirašyti sutartį šiai problemai išspręsti, – sakė J. Simonavičiūtė, – tačiau tai nėra taip paprasta. Vasarą maršrutas į Vaitelius yra pelningas, o žiemą autobusai būna pustuščiai, todėl vežėjui turi būti mokamos kompensacijos. Mūsų Savivaldybė to padaryti negali, nes Vaiteliai yra ne jos teritorijoje. Mes nenusišaliname nuo šios problemos sprendimo, tačiau iniciatyvos turėtų imtis Klaipėdos rajonas. Tuo tarpu jo vadovai į mūsų raštą net neatsakė. Jų suvokimu, tuo turi rūpintis Klaipėdos valdžia. Vis dėlto mums pavyko susitarti su Klaipėdos autobusu parku, tad iki kitų metų, kol galios sutartis, į Vaitelius vėl kursuos jo autobusas.”
Paslauga brangs, bet kiek – dar nežinoma
Praėjusią savaitę daug diskutuota apie atliekų išvežimą ir šios paslaugos kainą. Pasak J. Simonavičiūtės, žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad netrukus už šiukšlių išvežimą teks mokėti dvigubai brangiau, neatitinka tikrovės. Situacija, sakė direktorė, keisis tik po metų, kai pradės veikti Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC). „Koks iš tiesų bus mokestis, šiandien dar nėra žinoma, – sakė J. Simonavičiūtė. – Jei Klaipėdos savivaldybė viena pati naudotųsi KRATC paslaugomis, mokestis greičiausiai būtų net mažesnis nei dabar. Tačiau atliekos į naująjį sąvartyną bus vežamos iš visos apskrities, taigi atsiras vadinamasis solidarumo mokestis, nes aišku, kad iš Skuodo atvežti atliekas į Dumpius kainuos daug brangiau nei iš Klaipėdos.”
Pasak J. Simonavičiūtės, padėtį komplikuoja dar ir tai, kad rajonuose, kur nemaža dalis gyventojų už atliekų išvežimą nieko nemoka, naujos rinkliavos įvedimas nebus sutiktas palankiai. Dėl to savivaldybės ėmė lyg ir abejoti, ar naujoji tvarka apskritai joms yra reikalinga, juo labiau kad artėjant rinkimams sprendimas dėl naujos rinkliavos nebūtų populiarus.
Todėl rinkliavos dydį, sakė J. Simonavičiūtė, bus galima nustatyti tik tada, kai galutinai apsispręs visos savivaldybės. Pirmiausia, sakė direktorė, esą būtina priimti sprendimą, kas imsis lėšų, surenkamų iš atliekų turėtojų, administravimo – pačios savivaldybės ar KRATC. „Mes esame linkę šią funkciją patikėti KRATC, – sakė J. Simonavičiūtė. – Be to, reikės apsispręsti ir dėl rinkliavos diferencijavimo. Aišku, kad fiziniai ir juridiniai asmenys mokės ne po lygiai. Ne paslaptis, kad šiandien nemaža dalis juridinių asmenų apskritai nėra su niekuo sudarę šiukšlių išvežimo sutarčių. Tik išsprendus visus šiuos klausimus bus galima kalbėti apie konkrečius būsimos rinkliavos dydžius.”