Šį pirmadienį Europos Komisijos paskelbtoje 2006 m. ataskaitoje apie užimtumą Europoje teigiama, kad, nepaisant laikinai sulėtėjusio ekonominio augimo, 2005 m. užimtumo padėtis ES toliau gerėjo. Pranešama, kad jau pastebimi vykdomų reformų rezultatai. Pavyzdžiui, nedarbas ES sumažėjo beveik puse procentinio punkto (nuo 9,1 % ankstesniais metais iki 8,7 %), o užimtumo augimas beveik padvigubėjo iki 0,9 %. Vis dėlto didesnio užimtumo ir produktyvumo siekianti Europos Sąjunga ir toliau nepakankamai veiksmingai dirba. Ataskaitoje pažymima, kad reformoms įvairiose srityse įgyvendyti nedelsiant reikia stipraus postūmio.
Už užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių politiką atsakingas ES Komisijos narys Vladimiras Špidla teigiamai vertino padarytą pažangą, tačiau pabrėžė, kad ji yra nepakankama. „Nepaisant padidėjusio moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygio, padaryta nepakankamai sparti pažanga siekiant bendro 70 % užimtumo tikslo, – teigė jis. – Akivaizdu, kad siekiant šio tikslo reikės didesnių daugumos valstybių narių pastangų. Griežtas reformų vykdymas pagal Europos užimtumo gaires turi tapti kasdienės darbotvarkės dalis.”
Ataskaitoje pabrėžiama tikslingos politikos nauda siekiant į darbo rinką pritraukti ir išlaikyti daugiau moterų bei vyresnio amžiaus darbuotojų, parodoma nuolatinė moterų ir vyresnio amžiaus (55-64 m.) žmonių užimtumo lygio pažanga. Nuo 2000 m. Kipre, Estijoje, Latvijoje ir Italijoje moterų užimtumo lygis padidėjo maždaug 5 procentiniais punktais ar daugiau, o Ispanijoje beveik 10 procentinių punktų. Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumas šešiolikoje valstybių narių padidėjo 5 procentiniais punktais ar daugiau, ypač smarkiai (daugiau kaip 10 procentinių punktų) jis išaugo Suomijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Šių teigiamų rezultatų vyresnio amžiaus asmenų užimtumo srityje pasiekta dėl aktyvaus senėjimo politikos ir pensijų sistemos reformų.
Tačiau įvairiose valstybėse narėse pasiekta pažanga yra nevienoda. Ženkliai skiriasi, ypač vyrų ir moterų, ES piliečių ir ne ES piliečių, ir skirtingų regionų darbo rinkos rodikliai. Pavyzdžiui, moterų užimtumas ES svyruoja nuo daugiau nei 70 % Danijoje ir Švedijoje iki maždaug 34 % Maltoje. Regioninio užimtumo lygis ES svyruoja nuo vos daugiau nei 40 % kai kuriuose Italijos regionuose iki beveik 80 % kai kuriose Jungtinės Karalystės vietovėse.
Siekiant lankstumo ir socialinio saugumo garantijų
Atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę konkurenciją, mažėjantį dirbančiųjų skaičių ir augantį neskaidrų užimtumą, siekti daugiau darbo vietų ir skatinti augimą galima vykdant reformas visose valstybėse narėse. Paskelbtoje ataskaitoje aiškinama, kaip kai kurių šalių darbo rinkose esantys lankstūs sutartiniai įsipareigojimai yra suderinami su didesniu saugumu, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, aktyvią darbo rinkos politiką ir aukštą socialinės apsaugos lygį. Tai ir yra lankstumo ir socialinio saugumo garantijos.
Teigiama lankstumo ir didesnio darbuotojų saugumo sąveika gali padėti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Sėkmingas Danijos, Ispanijos, Suomijos, Austrijos ir Nyderlandų pavyzdys rodo, kad nėra vieno, visiems tinkančio modelio. Lankstumo ir socialinio saugumo garantijos gali padėti įveikti politinį bei socialinį priešinimąsi reformai.
Pabrėžiama, kad aktyvi darbo rinkos politika yra esminis dalykas siekiant tinkamo lankstumo ir užimtumo saugumo garantijų derinio. Išlaidos, skiriamos padėti ieškantiems darbo, įvairiose valstybėse narėse yra nevienodos. Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir JK skiriama mažiau nei 0,25 % BVP, o Danijoje šios išlaidos palyginti didelės 1,5 % BVP. Būtina kurti stipresnę vertinimo kultūrą, pabrėžiant, kad sėkmė priklauso ne tik nuo investicijų sumos, tačiau taip pat nuo veiksmingų investicijų į tokias sritis kaip profesinis mokymas ir į valstybines užimtumo tarnybas.
Nedelsiant reikia skatinti aukštos kvalifikacijos, gebančią prisitaikyti ir mobilią darbo jėgą.
Nuo 2000 metų aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų skaičius ES smarkiai augo. Tačiau, nepaisant šios teigiamos raidos, palyginti su JAV ES aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičius sudaro dar gana mažą visos darbo jėgos dalį. Be to, aukštajam mokslui ES skiriama tik apie 1,2 % BVP, o Jungtinėse Amerikos Valstijose bent du kartus daugiau.
Gerai išsilavinę ir gebantys prisitaikyti darbuotojai yra būtina sąlyga siekiant didesnio produktyvumo augimo ir technologijų pažangos. Aukštos kvalifikacijos ir gebanti prisitaikyti darbo jėga padeda šaliai ne tik kurti naujas technologijas vietoje, tačiau taip pat perimti ir įdiegti svetur sukurtas sėkmingas technologijas.
Geografinis darbuotojų mobilumas pabrėžiamas kaip svarbi priemonė kovojant su šiandienos darbo rinkos problemomis išsiplėtusioje ES. Tačiau tik mažiau nei 2 % darbingo amžiaus ES piliečių gyvena kitoje valstybėje narėje, todėl norint sukurti tikrąją „mobilumo kultūrą” reikia dėti daugiau pastangų. Reikėtų stengtis pašalinti ne tik administracines ir teisines kliūtis mobilumui, tačiau taip pat mažinti kultūrinius, išsilavinimo ir infrastruktūros skirtumus.