Baigęs savo sportinę karjerą septyniskart pasaulio čempionas lenktynėse „Formulė-1” Michaelis Šumacheris jau tapo istorija. Daugiau nei dešimtmetį sportininką persekioję paparacai taip ir liko it musę kandę: jokio kompromato jiems išgauti nepavyko. Intriguojančią „paslaptį” sportininkas atskleidė pats: paaiškėjo, jog namuose trasų supermeną žmona laiko po padu.
Su Korina Bioč Michaelis susipažino „Formulės-1” dėka. Ji buvo jo draugo vokiečių lenktynininko Nr. 2 Hanso Haraldo Frentseno artima draugė. Pats Šumacheris pripažįsta jaunystėje buvęs mergišius ir merginas keitęs nelyg padangas etapuose. Tačiau jis nuolat kartojo, jog visi šitie žygiai baigsis tuomet, kai tik jis sutiks savo vienintelę meilę. Ir proga pasitaikė.
Nuviliojo nuo draugo
Kartą Korina pasiskundė Michaeliui, jog Frentsenas nenori turėti vaikų. „Vaikas vagia iš lenktynininko po sekundę kiekviename etape”, – pacitavo ji savo draugo žodžius. Ir Šumacheris suprato: jo valanda išmušė. Labai greitai išaiškėjo, kad jųdviejų požiūriai į šeimą sutampa.
Korina išsiskyrė su Frentsenu. Laimei, Hansas Haraldas neišskydo ir susirado kitą moterį, tad Korina gali nesijausti jį nuskriaudusi.
1995 m., kai Michaelis vaikėsi savo antrojo čempiono vardo, jiedu susituokė. Lenktynininkas sakė, kad jaučiasi ramus ir tvirtas šalia šviesiaplaukės pilkaakės merginos. Korina neliko skolinga ir savo išrinktąjį pavadino pačiu gražiausiu ir protingiausiu vyru pasaulyje.
Dabar pora augina du vaikus: devynerių metų dukrą Džiną Mariją ir septynmetį sūnų Miką. Gimus vaikams Korina retai pasirodydavo lenktynėse, tačiau po kiekvieno grand prix Michaelis pirmiausiai skambina žmonai. Ir taip jau dešimtį metų.
Paparacai ne kartą bandė įvelti Šumacherį į kokią nors pikantišką istoriją, tačiau jiems nesisekė. Kadangi neištikimybės šiai garsenybei nepripaišysi, buvo bandyta prisikabinti dėl kitokių nuodėmių. Žinoma, jog Šumacheris turi tris namus: Norvegijoje, Šveicarijoje ir Monake. Pikti liežuviai plaka, kad jis juos nusipirko todėl, kad nereiktų gyventi Vokietijoje, kurioje labai jau dideli mokesčiai. Socialdemokratų partijos vadas Francas Miunteferingas šių metų pradžioje buvo apkaltinęs lenktynininką mokesčių nemokėjimu. Pats Michaelis viską paneigė, o policija nerado jokio kriminalo.
Žmona nusprendė
Ne taip lengva subjauroti reputaciją žmogaus, tapusio kultiniu personažu ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Per 15 savo karjeros metų Šumacheris perrašė visą „Formulės-1” rekordų knygą. Jo sąskaitoje 91 pergalė, 68 startai iš pirmosios pozicijos (pole position), 76 geriausi lenktynių ratai ir 167 podiumai. Šumacherio nuopelnus pripažino ir kitų sporto šakų kolegos. 2002-2003 m. jis buvo pripažintas geriausiu pasaulio sportininku, o vokiečių sirgaliai nutarė, kad būtent Šumis yra geriausias 20 amžiaus sportininkas Vokietijoje. Tokios meilės ir šlovės Michaelis pasiekė tik savo sporto laimėjimais, o ne reportažais aukštuomenės kronikų puslapiuose.
Pats Šumacheris savo laimėjimus aiškina ne tik išskirtiniais gabumais, bet ir žmonos rūpestingumu. Jis nesigėdija sakyti, jog kasdieniame gyvenime yra pamintas po žmonos padu. Michaelis taip pat neslėpė, jog sprendimą galutinai palikti „Formulę-1” priėmė Korina.
Dabar, kai Šumacherio epocha tapo istorija, milijonai merginų svajos apie antrą tokį Michaelį: siekiantį tikslo, ryžtingą darbe ir švelnų bei paklusnų namuose. Ir, žinoma, uždirbantį mažiausiai po 50 milijonų eurų per metus.
Saulės berniukas
M. Šumacheris gimė 1969 m. sausio 3 d. Vakarų Vokietijoje, Kerpene. Būdamas ketverių metukų jis pirmąkart atsisėdo prie karto vairo ir maždaug tame pačiame amžiuje pradėjo remontuoti automobilius. 1980 m., pasižiūrėjęs į savo būsimąjį varžovą brazilą Airtoną Seną, nutarė tapti lenktynininku. Nuo 1985 iki 1990 m. sėkmingai dalyvavo įvairiose lenktynėse ir sulaukęs 21 m. tapo vokiečių čempionato „Formulė-3” nugalėtoju. Tai jam leido debiutuoti „Formulėje-1”.
1991 m. Šumacheris pasirodė karališkosiose lenktynėse, nors jo debiutas galėjo būti atidėtas ilgam laikui. Jis pasirodė trasoje tik dėl to, kad antrasis pilotas iš komandos „Jordan Ford” – belgas Bertranas Gašo – pateko į autokatastrofą. Jo debiutinėmis lenktynėmis tapo Belgijos grandprix legendinėje Spa-Frankošam trasoje. Kaip dažnai būna, pirmasis blynas prisvilo – Šumacheris dėl mechanikos gedimų išlėkė iš trasos. Tačiau prie6 kitas lenktynes jį perpirko „Benneton Ford” komanda. Čia Šumacheris ir tapo žvaigžde.
Jau pirmosiose savo lenktynėse už „Benneton” Michaelis surinko du taškus penktajai vietai. O kitais metais jis netikėtai išstūmė iš pirmojo piloto pozicijų triskart pasaulio čempioną brazilą Nelsoną Pikė. Šumacheris laimėjo savo pirmąjį didįjį prizą (Belgijoje), tapo trečiuoju pasaulio čempionate aplenkęs savo dievaitį Seną. 1993 m. jis finišavo laipteliu žemiau, nors ir laimėjo savo antrąsias lenktynes – portugališkajame Eštorilyje. Per tą laiką jis spėjo nusipelnyti sirgalių palankumą. Dėl nesitraukiančios nuo lūpų šypsenos Michaelis buvo pramintas Saulės berniuku.
1994 metai Šumacheriui prasidėjo puikiai – jis lyderiavo čempionate. Paskui buvo tragiškos lenktynės italų Imoloje. Užsimušė austras Rolandas Ratsenbergeris ir didysis Sena. Nors Šumacherio kaltės čia nebuvo, kai kurios karštos galvos laikė jį atsakingu už brazilo mirtį. Taigi pirmasis Šumacherio čempiono titulas turėjo gedulo atspalvį. Ir ne tik gedulo.
Už klaidą, padarytą Belgijos grandprix, kuri daugeliui pilotų sutrukdė užbaigti lenktynes, Michaelį diskvalifikavo. Jis vos sugebėjo išlaikyti čempiono vardą, o štai „Benneton Ford” Kontruktorių taurės negavo. Tačiau kitais metais Šumacheriui jau nebuvo lygių: jis prieš laiką laimėjo antrą čempiono titulą, o „Benneton” (jau su „Reno” varikliais) – Kontstruktorių taurę.
Raudonasis baronas
1996 m. Šumacheris perėjo į „Ferrarį”, tačiau tapti trečiąkart pasaulio čempionu pavyko ne iš karto – per daug stiprus buvo „William Reno”, kuris padėjo čempionu tapti jo konkurentui anglui Deimonui Hilui.
Po metų Michaelis lyderiavo prieš paskutines sezono lenktynes, tačiau Europos gran-prix Ispanijoje padarė lemtingą veiksmą: jis tyčia smūgiavo savo pagrindinį varžovą Žaką Vilnevą, bet pats išlėkė iš trasos. Vėliau paaiškėjo, kad netgi jei kanadietis ir nebūtų pasiekęs finišo, čempiono vardo jis nebūtų praradęs – Šumacheris prarado antrąją vietą ir visus per sezoną surinktus taškus.
1998 m. Šumacheriu mažai kas tikėjo – „Mc’Laren Mercedes” ir suomio Mikio Hakineno pranašumas atrodė didžiulis. Vis dėlto Michaelis iki paskutinės akimirkos kovojo už titulą, kurį galiausiai atidavė varžovui.
1999 m. jis tapo lyderiu nuo pirmųjų lenktynių, tačiau Didžiosios Britanijos grandprix Silverstoune pateko į siaubingą avariją ir vos neatsisveikino su gyvybe. Jis praleido keletą lenktynių, prarado galimybes gauti titulą, tačiau sezono pabaigoje padėjo „Ferrari” užkariauti pirmąją (per 20 metų!) Konstruktorių taurę. O paskui prasidėjo…
Istorinė asmenybė
2000-2004 m. visas pasaulis išgirdo Šumacherio vardą. Per šiuos metus lenktynininkas perrašė visą „Formulės-1” knygą. Šiuo periodu titulų skaičiumi jis aplenkė savo dievaitį Airtoną Seną, prancūzą Aleną Prostą, 2003 m. – penkiskart pasaulio čempioną Chuaną Manuelį Fanchiją. Visos Šumacherio, gavusio naują pravardę – Raudonasis baronas, – pergalės buvo lydimos ir Konstruktorių taurių „Ferrariui”. Tik 2003 m. kolumbietis Chuanas Pablas Montoja („Williams BMW)” ir suomis Kimis Raikonenas („Mc’Larren Mercedes”) grūmėsi su juo iki paskutinės minutės, tačiau galiausiai nusileido.
2005 m. atrodė, kad Šumacherio era pasibaigė ir atėjo kito dievaičio – ispano Fernando Alonso, tapusio pačiu jauniausiu (24 m.) pasaulio čempionu – žvaigždžių valanda. Tačiau praeitą sezoną Šumacheris jam primetė kovą, ir iki pat paskutinio momento Alonsas negalėjo jaustis saugiai. Tik variklio sprogimas priešpaskutinėse lenktynėse paliko Šumacherį už kovos dėl čempiono vardo borto. Vis dėlto Brazilijoje jis galėjo išeiti gražiai – nepaisant techninių problemų kvalifikacijoje ir to, kad viduryje lenktynių atsiliko beveik visą ratą, Michaelis sugebėjo prasimušti iki ketvirtosios vietos. Pakeliui jis padarė geriausią lenktynių ratą, net ir nepalankius jam sirgalius priversdamas žavėtis savo manevrais.
Per 15 savo karjeros metų Šumacheris tapo kultine figūra viso pasaulio sirgaliams. Trasoje jis atrodė gana prieštaringai. Viena vertus, jis buvo viską apskaičiuojantis žmogus, dažnai laimėdavęs taktikos ir tikslaus mechanikų darbo dėka. Kita vertus, jis ne kartą darė labai rizikingus aplenkimus versdamas virpėti susižavėjusių autosporto mėgėjų širdis.
Be viso to, Šumacheris iki neįtikimų aukštybių pakėlė ir honorarus. 2003 m. už sezoną jis gavo 45 milijonus eurų, ir apskritai ne vienerius metus buvo daugiausiai pasaulyje uždirbančiu sportininku. Nenuostabu, kad dėl aukštų Vokietijos mokesčių Šumacheris linkęs gyventi Šveicarijoje arba Monake.
2004 m. vienas vokiečių leidinys išspausdino tyrimą, kurio tikslas buvo atskleisti begalinių Šumacherio pergalių paslaptį. Mokslininkai aptiko, kad Michaeliui būdinga neįprasta akių sandara, leidžianti matyti du ratus į priekį ir iš anksto apskaičiuoti manevrus.
Matyt, dar ne vienas leidinys bandys aiškintis šio žmogaus sėkmės priežastis. Tikriausiai nenustebtume, jeigu gimtajame sportininko Kerpene būtų įkurtas ne tik muziejus, bet ir mokslinių tyrimų centras. Ką gi, Michaelis Šumacheris šito nusipelnė kaip niekas kitas.