„Vartų” galerijoje atidaryta trečioji paroda iš ciklo „Svečiai Europos kultūros sostinėje – Vilnius 2009”. Po italų ir portugalų kūrėjų šįkart tai penketo jaunesnės ir vidurinės kartos suomių menininkų kūrybos paroda „Sulaikytos e-mocijos”.
„Vartų” galerijos salėse pajunti šaltos šalies karšto meno gūsį. Tarptautinį pripažinimą pelniusių suomių dailininkų darbai savitai keičia tapybos, fotografijos, videomeno raiškos būdus. Parodos sumanymo autorė menotyrininkė Laima Kreivytė turėjo progą pačioje Suomijoje išsamiau susipažinti su šios šalies šiuolaikiniu menu. Ekspoziciją „Sulaikytos e-mocijos” ji apibūdino taip: „Paroda ne reprezentacinė, o konceptuali. Priešingai šalto šiaurietiško būdo stereotipui, suomių kūriniuose matome aistringus žmogaus ir peizažo, viešos ir privačios erdvės susidūrimus. Kartais jausmai rėkte išrėkiami, kartais jie slepiami po tariamai ramiu paviršiumi”. Šios parodos menininkus vienija bandymas pagauti ir išlaikyti virsmo mirksnį.
Šia paroda (ją surengti pagelbėjo Suomijos meno mainų paramos fondas „Frame”) patenkinta ir „Vartų” galerijos vadovė Nida Rutkienė. Ji sakė, kad projektas „Svečiai būsimojoje Europos kultūros sostinėje – Vilnius 2009” įgauna pagreitį ir liudija idėjos įkūnijimo sėkmę. Suomijos ambasadorius Lietuvoje Timo Lahelma prisipažino, jog pirmą kartą Vilniuje eksponuojant net penketo suomių dailininkų parodą jau aišku, kad ji pavyko. Net girdėti gandų, kad visą ją norėtų pas save perkelti keletas kitų Europos šalių.
Pirmojoje „Vartų” salėje – Jussio Nivos paveikslai, kaip išsilieję kalnų peizažai, o gal šiaurės pašvaisčių spalvų atšvaitai, lyg pro lekiančio automobilio langą akies sugauti ir sustabdyti. Nustebina poetiškas ir ironiškas Auroros Reinhard videodarbas su muzika, kai ekrane matyti kolumbietis, aistringai ir kartu desperatiškai šokantis su natūralaus dydžio moters lėle. Pasirodo, kažkur esama papročio – jei moteris palieka vyrą, šis pasigamina lėlę, sušoka su ja paskutinį šokį ir ją sudegina. Liisos Lounilos didžiulėje sienoje sustabdytas filmuotas kadras slenka kaip judanti filmo juosta. Ryški ir įdomi savo didžiulėmis akvarelėmis Pirjetta Brander. Fantasmagoriški siužetai, kontūrais apibrėžtų figūrų apčiuopiamumas. Jos akvareles galima skaityti kaip tekstą. Jauniausias autorius Janis Ruscica – italo ir suomės sūnus. Jis mokėsi Helsinkyje, gyveno Amsterdame, ruošiasi į Niujorką, o šiomis dienomis dar atidaro savo autorinę parodą Kopenhagoje. Laikotarpio žymė. Jo kūrinys – trijuose televizoriuose paeiliui rodomas veiksmas: nuo gatvės muzikanto, grojančio metalo puodais, iki kalnuose einančios ir choro dainavimo lydimos žmonių grupės ir vienatvėje su pjūklu muzikuojančio asmens. Autorius sakė, kad jam svarbiausia – judesio harmonija, ritmas, kūnų judėjimo ir formų vaizdas. Menininkas teigė, jog Vilnius nustebino jį savo grožiu, žaluma, ramybe. Jos jis ieško net ir industriniame peizaže.