Dietologai draudžia gerti kavą, o kosmetologai siūlo problemos sprendimą. Belieka pasinerti į tirščiausias naujienas.
Jeigu mokslui paliepus mes atsisakysime pagundos gurkšnoti kavą ir nuspręsime išnaudoti tik jos teigiamas savybes, grįšime į kavos istorijos pradžią. Prieš tūkstantį metų viena etiopų gentis kaip žvalumo užtaisą vartojo neskanų raudonų kavos uogų ir gyvulių taukų mišinį.
Tik XIV amžiuje, kai arabų pirkliai kavos pupelių parsivežė į tėvynę ir pamėgino jas išvirti, atsirado aromatingas gėrimas „kachva” – „trukdantis miegoti”. 1453 metais Konstantinopolyje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje kavinė pavadinimu „Kiva Han”. O prabėgus dar kiek laiko turkų įstatymas skelbė, kad žmona gali išsiskirti su vyru, jei šis neišgali jos aprūpinti kasdiene kavos porcija. Daugelis puikiai supranta turkes: iš tiesų, kaip galima pradėti dieną be puodelio šio gėrimo?
Ginčai dėl aromatingojo augalo nuodingumo Europoje prasidėjo dar XVII amžiuje ir netyla iki šiol. Daugelis dietologų kofeiną kaltina per dideliu širdies raumens, centrinės nervų sistemos ir inkstų stimuliavimu, taip pat kalcio pasisavinimu iš kaulų. Nusikaltimų rezultatai akivaizdūs – paraudusios nuo nemigos akys, suglebusi oda, nuo susikaupusių toksinų išryškėjęs celiulitas. Baisus vaizdas.
Vis dėlto pasitaiko specialistų, kurie pakankamai atlaidūs kofemanams. Dietologas Maiklas van Stratenas leidžia pasimėgauti vienu kavos puodeliu iš ryto. „Tas mažmožis, kuris jums suteikia malonumo, tikrai yra naudingas”, – įsitikinęs Maiklas van Stratenas, tačiau siūlo gerti daugiau vandens, kad būtų sušvelnintos pasekmės. Sportininkai kartelę kelia aukščiau: 29 procentai iš jų tvirtina, kad valandą iki treniruotės išgerti du kavos puodeliai sumažina raumenų skausmą ir padeda įveikti didelius krūvius. Egzistuoja versija, kad kofeinas blokuoja adenozino veiklą – medžiagos, turinčios įtakos skausmo atsiradimui.
Toliau – dar geriau: Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos aštuoniolikos metų tyrimai parodė, kad kava trisdešimčia procentų sumažina riziką susirgti antrojo tipo diabetu – jeigu jos išgersite ne mažiau kaip keturis puodelius per dieną.
Taigi šiuolaikinio mokslo žinios tokios prieštaringos, kad atsakymo į klausimą, gerti kavą ar negerti, belieka ieškoti tik kavos tirščiuose. Vis dėlto tiems, kuriems svarbu grožis, tačiau jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be kofeino, egzistuoja kompromisinis variantas.
Taigi kava, užtepta ant odos, ją veikia teigiamai – čia abejonių nekyla niekam. Ji skaido riebalus, pastebimai mažina celiulitą, padeda išvengti aknės ir yra profilaktinė odos vėžio priemonė. Kaukė iš ketvirčio puodelio šiltų kavos tirščių su vienu baltymu tonizuoja, skaistina ir stiprina odą, sutraukia poras ir pašalina negyvas ląsteles. Tereikia šiuo mišiniu ištepti odą, leisti išdžiūti ir nuplauti šiltu vandeniu.
Plaukams kava taip pat patinka. Atšaldykite savo stiprią kavą, pilkite ant išplautų plaukų ir palikite 20 minučių. Kavos kaukė plaukams, ypač tamsiems, suteikia žvilgesio.
Rytinį gėrimą galima naudoti išoriškai, pasitelkus kosmetikos priemones „Estee Lauder”, „Neutrogena”, „L’Oreal”, „Avon”. Jos gaivina odą, padeda atsikratyti apelsino žievelės ant klubų.
Norint pasimėgauti mėgstamu aromatu, nebūtina eiti į kavinę – tereikia užsukti į parfumerijos parduotuvę. „Anksčiau kavos aromato natos buvo tik vyriškuose kvapuose, o dabar jų atsiranda ir moteriškuose, – sako Kristina Naidžel, parfumerijos kompanijos „Quest International” „nosis”. – Iš kavos pupelių galima išgauti daugybę kvapų: kartų ir saldų, stiprų ir švelnų, šviežios espreso dvelksmą ir švelnias kapučino natas. Todėl parfumerininkai kavą laiko idealiu komponentu”.
Kavos natos pristatomos šiltuose „Espresso” ir „Cappuccino” kvepaluose, kuriuos pagamino kompanija „Demeter Fragrances”. Kompanijos atstovas Kristoferis Brosijus pastebėjo, kad „moterys šiuos kvepalus perka norėdamos flakoną nešiotis su savimi – kad galėtų kelis kartus per dieną uosti kavos aromatą. Virtualusis gėrimo malonumas kartais daug stipresnis už realųjį”.