Mobiliojo ryšio operatoriai, tiesioginiais skambučiais viliojantys konkurentų klientus, šone palieka verslo etiką ir įstatymus
Lietuvoje mobiliojo ryšio abonentų yra gerokai daugiau nei šalies gyventojų. Tad operatoriams naujų klientų tenka ieškoti pas konkurentus.
Nemažai gyventojų, besinaudojančių mobiliojo ryšio bendrovių paslaugomis, yra sulaukę gana įkyraus konkuruojančio operatoriaus atstovų dėmesio, kuris ne visiems yra priimtinas.
Peršama nepageidaujama reklama
Kaunietė Edita pasakojo patyrusi labai drastišką vieno šalies operatoriaus reklamos kampaniją.
„Praėjusią vasarą vienos mobiliojo ryšio bendrovės atstovai mane atakavo daugybę kartų, nepaisant to, kad atsisakydavau jų siūlymų ir net nesileisdavau į kalbas. Galbūt man skambino tiek daug kartų dėl to, kad esu įmonės vadovė? Aš jiems paaiškindavau, kad tiek mano klientai, tiek šeimos nariai naudojasi kito operatoriaus paslaugomis, todėl neketinu jo keisti. Tada man siūlydavo pereiti į kitą bendrovę kartu su visa gimine ir darbo kolektyvu”, – piktinosi skaitytoja.
Moteris įsitikinusi, kad ją atakavę vadybininkai žinojo, kur ir kuo ji dirba. Ji suabejojo, ar taip ieškodamos naujų klientų bendrovės nepažeidžia įstatymų.
Kitą „Kauno dienos” skaitytoją Astą, pakeitusią operatorių, nustebino tai, kad mobiliojo ryšio bendrovės nesistengia išlaikyti senųjų klientų: „Jei man, kaip ilgalaikiam abonentui, būtų pasiūlę palankesnį planą, nebūčiau pakeitusi operatoriaus”.
Būtinas abonento sutikimas
Elektroninių ryšių įstatymas skelbia, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento sutikimą. Reklamos įstatyme taip pat sakoma, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik sutikus ar prašius reklamos vartotojui. Didžiosios mobiliojo ryšio bendrovės, kurių atstovai skambina konkurentų klientams, tikina gaunančios pašnekovų sutikimą.
Bendrovės „Bitė Lietuva” generalinio direktoriaus pavaduotojas privatiems klientams Paulius Dambrauskas sakė, kad „Bitės” arba tarpininkaujančių bendrovių atstovai, paskambinę žmogui, paklausia, ar jis nori išklausyti pasiūlymą ir, jei šis atsisako, pokalbis baigiamas.
Kai kurių asmenų „Bitei” nebereikia atsiklausti. Dalis vartotojų jau būna davę sutikimą gauti reklaminius pranešimus įvairių akcijų, žaidimų metu prekybos centruose, internete ir pan. Gali būti, kad pats žmogus nė neprisimena, kur ir ką pasirašė, norėdamas dalyvauti žaidime.
Tai, kad su kitų operatorių abonentais bendraujama tik gavus išankstinį jų sutikimą, tvirtino ir „Omnitel” bei „Tele2” atstovai. Tiesa, tai taip pat daroma jau paskambinus asmeniui.
„Omnitel” viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras akcentavo, kad tiesiogiai gyventojams skambina telemarketingo grupės darbuotojai, kurie numerius renka atsitiktine tvarka ir su asmenimis bendrauja tik gavę jų sutikimą.
„Tele2” atstovai, skambinantys ir siūlantys naudotis šios bendrovės paslaugomis, visų pirma atsiklausia abonento, ar jis sutinka išklausyti pasiūlymą. Asmens taip pat atsiklausiama, ar jis sutinka gauti pasiūlymą raštu, ir tik gavus teigiamą atsakymą pasiūlymas atsiunčiamas nurodytu adresu.
Pažeidžiama verslo etika
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas mano, kad tiesiogiai skambinti abonentui rinkodaros tikslu nėra gerai. Įstatymai tiksliai nereglamentuoja šio reiškinio, tačiau tiesiogiai viliojant konkurento klientą, A.Kunčino nuomone, yra pažeidžiama verslo etika.
Duomenų apsaugos reikalavimai lyg ir nėra pažeidžiami, nes, kaip teigiama, skambinama atsitiktiniams abonentams, neturint išankstinių duomenų. Vis tik, pasak A.Kunčino, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėja šias problemas, todėl jau yra rengiamos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos, kuriose ketinama aiškiau reglamentuoti tiesioginę rinkodarą.
„Toks skambutis trukdo žmogui dirbti taip pat, kaip ir po įmones vaikščiojantys reklamos agentai. Tai veržimasis į žmonių privatų gyvenimą”, – komentavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.
Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba imtųsi nagrinėti šį reiškinį tik gavusi skundą iš asmens, kuris būtų nepatenkintas „reklaminiu” skambučiu. Pasak šios tarybos Ekonominių interesų gynimo skyriaus vedėjos Linos Valančienės, tokių nusiskundimų iki šiol nebuvo gauta.
Vartotojai vis tiek laimi
Mobiliojo ryšio operatorių siekį prisivilioti konkurento klientus palengvino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) įsakymas, numatantis, kad visi, keičiantys telefono ryšio paslaugų teikėją, turi teisę išlaikyti senąjį abonentinį numerį. Numerio perkėlimo paslauga abonentai gali pasinaudoti nuo 2004 metų sausio 1 dienos.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, iki šių metų spalio vidurio iš vieno operatoriaus į kitą buvo perkelti 114 542 telefono ryšio numeriai. „Omnitel” į savo tinklą persikėlė 25 441 numerį, o į kitus tinklus perkelti 65 903 „Omnitel” numeriai. „Bitė Lietuva” pritraukė 59 550 numerių, į kitus tinklus atidavė 29 686 numerius.
„Tele2” pasipildė 15 452 konkurentų turėtais numeriais, kitiems operatoriams atidavė 12 093 numerius.
RRT atstovų nuomone, numerio perkėlimo paslaugų sistema suteikia vartotojui didesnę laisvę rinktis. Klientai gali rinktis paslaugų teikėją pagal jiems svarbiausius kriterijus: paslaugų kokybę ir įvairovę, kainas, lojalumo sistemas, aptarnavimo patrauklumą ir kt.
Dėl aktyvios konkurencijos patrauklesnių pasiūlymų sulaukia ir nuolatiniai vartotojai.