Asociacija „Bitės namai” džiaugiasi pakišusi koją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus privatizavimui, tačiau jos nariai dar nežino, iš kokių lėšų prikels apleistą ir varganą muziejų
Viduržiemį pažabojus Panevėžio valdžios norą privatizuoti rašytojos, politikės ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejų, miesto centre esanti nugyventa įstaiga buvo palikta toliau merdėti – niekas jos nei puoselėjo, nei lankė.
Tai panevėžiečiams kėlė įtarimų, kad anksčiau ar vėliau muziejus vis tiek bus privatizuotas. Siekdami tokiam žingsniui užbėgti už akių pusšimtis šviesuolių, priklausančių įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, susibūrė į asociaciją „Bitės namai” ir privertė valdžią memorialinį muziejų atiduoti į jų rankas.
Išsaugoję pastatą visuomenės reikmėms „Bitės namai” ketina jame puoselėti Petkevičaitės-Bitės dvasią. Tačiau iš kokių lėšų tai bus daroma – didelis klausimas.
Pasimokė iš žemaičių
„Neatiduoti muziejaus mus įkvėpė pavyzdžiai, kaip puikiai tvarkyti savo garsių žmonių memorialinius muziejus moka žemaičiai. Jie gali didžiuotis išlaikę Šatrijos Raganos muziejų Židikuose, Motiejaus Valančiaus muziejų Nasrėnuose ir Povilo Višinskio bei Žemaitės sodybas Ušnėnuose, – LŽ teigė viena „Bitės namų” asociacijos narių Albina Saladūnaitė. – Pagaliau ir Bitėnuose atkurta Martyno Jankaus sodyba. Visus šiuos muziejus išlaiko ir puoselėja rajonų savivaldybės. Mes, panevėžiečiai, neišsaugojome nei Juozo Zikaro, nei Julijono Lindės-Dobilo namų, atidavėme privatizuoti Andriaus Domaševičiaus namą, taip pat norime pasielgti ir su vieninteliu mieste likusiu memorialiniu Petkevičaitės-Bitės muziejumi. Apie tai išgirdus ne vienam užvirė kraujas, todėl nutarėme suremti pečius ir šį muziejų paversti viso Panevėžio krašto poetų namais. Juk šiuo metu neturime kur įamžinti netgi neseniai mirusios poetės Elenos Mezginaitės atminimo”.
Anot Saladūnaitės, asociacijos nariai į memorialinį muziejų pirmiausia nori įpūsti Petkevičaitės-Bitės dvasią. „Kadangi Bitė savo tėvų dvare Puziniškyje buvo įkūrusi sekmadieninę mokyklėlę, į kurią žmonės rinkdavosi mokytis ir bendrauti, pamanėme, kodėl į jos namus Panevėžyje negalėtų rinktis bendravimo ištroškę žmonės”, – sakė Saladūnaitė.
Turi patirties
„Bitės namų” asociacijos pirmininkas Zenius Jurgėlaitis teigė, kad į asociaciją susibūrę žmonės iš tokių Panevėžyje veikiančių kultūrinių organizacijų kaip Vydūno klubas, Donelaičio draugija, Moterų sąjunga, Esperantininkų lyga, Lietuvos kultūros fondas ir kitų jau sukaupė daug renginių organizavimo patirties. Tad tikimasi, kad turimos žinios bus panaudotos puoselėjant Petkevičaitės-Bitės namus. Vieną renginį „Bitės namai” jau suorganizavo – tai buvo išvyka į rašytojos gimtąjį Puziniškio dvarą. Čia įvyko visiems malonių prisiminimų palikęs teatralizuotas vakaras.
Parems pertvarkymą
Pasiteiravus, ar žmonės tikrai norės eiti į žiemą nešildomus, labiau landynę nei muziejų primenančius Bitės namus, Jurgėlaitis sakė, kad asociacijos nariai stengsis pakeisti šių namų veidą. Ketinama rašyti paraiškas į įvairius fondus ir prašyti finansinės paramos.
Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė LŽ patikino, kad savivaldybė taip pat pasirengusi remti gerus „Bitės namų” norus ir savo lėšomis prisidėti prie pastato pertvarkymo. Vedėja pripažino, kad nevyriausybininkai ant savo pečių užsikrovė didžiulę naštą ir visiems būtų džiugu, kad toji našta netaptų pernelyg sunki.