Artėjant biudžeto tvirtinimui Seime tautos išrinktieji tradiciškai suskubo teikti gausybę siūlymų, dažniausiai tenkinančių jų apygardų rinkėjų poreikius. Šiemet ypač aktyvūs konservatoriai, kurių palaikymas labai rūpi valdančiajai koalicijai.
Seimui priėmus svarstyti kitų metų biudžeto projektą per mažiau nei porą savaičių parlamentarai užregistravo įvairiausių siūlymų šiam dokumentui. Tarp uoliausių teikėjų – opozicinės Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) atstovai.
Seimo nariai tradiciškai „kėsinasi” į lėšas, planuojamas skirti valstybės skolai aptarnauti. Tačiau koalicinė Vyriausybė nusiteikusi koreguoti tik apie pusę procento biudžeto – ne daugiau kaip 80 mln. litų.
Jautriausia styga
Iš opozicijos atstovų nemažai siūlymų yra pateikę liberaldemokratai. Iš jų labiausiai išsiskiria Vytautas Galvonas, dažniausiai prašantis finansavimo Anykščiuose, Kupiškyje esančioms mokykloms, bibliotekai, stadionui ir kt. Buvusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė” Dangutė Mikutienė ieško milijonų kelioms Lietuvos ligoninėms.
Siūlymų registravimo maratone bent jau kol kas nepralenkiami TS frakcijos Seime nariai. Ir pavieniai konservatoriai, ir jų grupės siūlo rasti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų litų įvairiems projektams. Aktyviausi prašytojai – TS nariai kauniečiai. Jie ragina rasti pinigų laikinosios sostinės mokyklų ir darželių stogams lopyti, salėms remontuoti. Populiaru „tarpininkauti” ir dėl ligoninių, bažnyčių gerovės.
Konservatoriai norėtų biudžete rasti 100 tūkst. litų ir po TS sparnu veikiančių Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių tradiciniam sąskrydžiui, kuris kasmet vyksta Ariogaloje.
Prašo drąsiau
Aktyviausiai iš TS autorinius siūlymus kuria Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Arimantas Dumčius. Politikas po 350 tūkst. litų prašo keliolikai Kauno Kalniečių mikrorajone, patenkančiame į jo rinkimų apygardą, esančių darželių ir mokyklų.
„Žinau, kad daug ką išbrokuos, bet dėl trijų stambių projektų mirtinai kovosiu”, – LŽ teigė konservatorius. Dumčiaus iniciatyvas parašais jau yra parėmusios keliolikos parlamentarų grupės.
18 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių siūlo rasti 4,8 mln. litų vientisai mokslo ir studijų bazei Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultete kurti. Tuzinas tautos išrinktųjų mato būtinybę skirti 800 tūkst. litų Kauno Kalniečių parkui ir Čečėnijos aikštei sutvarkyti bei fontanui joje pastatyti. 11 parlamentarų prašo skirti 1,3 mln. litų Kauno Kalniečių poliklinikos remontui.
Beje, pernai Dumčius nebuvo toks aktyvus. „Buvau iš tų trijų (konservatorių – aut.), kurie nubalsavo už šią Vyriausybę. Nebūtų balsų, nebūtų ir Vyriausybės, – džiugiai nusiteikęs kalbėjo politikas. – Nespausiu, nepriminsiu, bet apie stabilumą reikia visada galvoti”.
Susitelkė konkurentai
Iš valdančiųjų itin aktyvus socialdemokratas šiaulietis Edvardas Žakaris. Daugiausia – apie 11 mln. litų – jis prašo Šiaulių Motinos ir vaiko klinikų statyboms užbaigti ir įrangai įsigyti. Neregys politikas 120 tūkst. litų prašo Saulės mokyklos prieigoms pritaikyti neįgaliesiems.
Tarp pirmūnų – ir Seimo vicepirmininkas valstietis liaudininkas Alfredas Pekeliūnas. Jis užregistravo keliolika asmeninių siūlymų, daugiausia padėsiančių Panevėžio miestui ir rajonui, kurio rinkėjų balsai ir atvedė politiką į Seimą.
Viena brangiausių Pekeliūno idėjų – rasti 1,1 mln. litų Krekenavos vaikų lopšelio-darželio remontui. Valstietis liaudininkas savo parašu yra parėmęs ir ne vieną grupinį siūlymą. Be to, kartu su potencialiais konkurentais panevėžiečiais – frakcijos bendražygiu Skirmantu Pabedinsku ir konservatoriumi Juliumi Dautartu – jis prašo kelių šimtų tūkstančių sumų Panevėžio specialiosios mokyklos, lopšelio-darželio „Dobilas”, Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos, Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro remontui.
Reikalauja vykdyti pažadus
Tarp siūlymų yra ir raginimų tesėti anksčiau padalytus pažadus, vykdyti suplanuotas programas. Pavyzdžiui, alytiškis socialdemokratas Julius Sabatauskas ragina skirti 3 mln. litų Alytaus miesto teatro statyboms baigti. Politikas atkreipia dėmesį, kad tvirtinant 2006 metų biudžetą buvo planuojama 2007-iesiems skirti 4 mln. litų, tačiau projekte numatytas tik milijonas.
Grupė Seimo narių, tarp kurių yra ir valdantiesiems priklausantis Pekeliūnas bei neseniai socialdemokratu tapęs Jonas Jagminas, reikalauja skirti papildomai 40,7 mln. litų visų šalies melioracijos statinių priežiūrai. Atkreipiamas dėmesys, kad biudžeto projekte numatyta tik apie 67 mln. litų, nors dar 2005-aisiais žemės ūkio ministro patvirtintoje, su Finansų ministerija suderintoje programoje 2007 metams buvo numatyta skirti 108,2 mln. litų.
Konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė reikalauja įvykdyti Vyriausybės 2004-aisiais patvirtintą įsipareigojimą – už beveik 2 mln. litų sukurti Vilniaus apskrityje Resocializacijos centrą nepilnamečiams, grįžusiems iš laisvės atėmimo įstaigų.
Premjero Gedimino Kirkilo užmojį kada nors grąžinti „pavogtas” dirbančių pensininkų pensijas penki Liberalų sąjūdžio atstovai siūlo įgyvendinti kitąmet ir šiam tikslui biudžete numatyti 200 mln. litų.
Savo pasieks mažuma
Parlamentarų siūlymus turės apibendrinti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vėliau juos peržiūrės Vyriausybė. Seimo BFK pirmininkas Jonas Lionginas LŽ sakė, kad dauguma idėjų liks neįgyvendintos. „Pilietininkas” pabrėžė, kad siūlymai visada labai nežymiai koreguoja Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą. 2007-ųjų biudžetą, anot jo, galima pakoreguoti maždaug puse procento – papildomai rasti ne daugiau kaip 80 mln. litų.
Todėl, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio siūlymas yra absoliučiai nerealus. „200 mln. litų rasti nerealu. Tai daugiau populistinis siūlymas. Pensijoms grąžinti bus rastas kitas būdas, – sakė jis. – Realiau gauti finansavimą mažesniems, bet ilgalaikę naudą nešantiems projektams. Pavyzdžiui, mokyklų, darželių langams keisti, kad per kiaurus langus nebūtų šildomas lauko oras, ypač kai neišvengiamai brangsta šildymas”.
Lionginas pripažino, kad daugumą siūlymų inicijuoja Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose. „Normalu, kad nori padėti savo rinkėjui”, – sakė jis.
Tačiau Seimo BFK pirmininkas priminė, kad tik maža dalis lūkesčių bus išpildyta. Jis užsiminė, kad daugiausia šansų turi vietinės valdžios, bendruomenių prašymų ir konkrečių įgyvendinimo projektų lydimi siūlymai.
Politikas pasigedo kolegų siūlymų, iš kur paimti lėšų. „Visi siūlo mažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, nors mažinti nelabai yra kaip. Niekas nepateikė konkrečių siūlymų, kuriai sričiai ar ministerijai sumažinti finansavimą”, – priekaištavo Lionginas.