Kaliningrado uostas gyvena pesimistiškomis nuotaikomis – krova auga tik naftos produktų dėka, baltarusiškų krovinių srautai lieka tik pažadais, negana to, nuolat auga geležinkelių paslaugų tarifai.
Šio labiausiai į vakarus nutolusio Rusijos uosto vadovai mano, kad padėtis pagerėtų, jei pradėtų realiai funkcionuoti projektas 2K, turintis harmonizuoti krovinių srautus į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Tačiau kartu pripažįstama, jog siekiant įpūsti dvasios šiam projektui, reikia kovoti ir su kitų Rusijos uostų lobistais.
Nafta gąsdina
Šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais Kaliningrado uoste perkrauta 11,6 mln. tonų krovinių – 6,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (10,9 mln. tonų). Visgi šis krovos augimas Rusijos uostus valdančios valstybinės bendrovės „Rosmorport” Kaliningrado filialo direktoriaus pavaduotojo Anatolijaus Demenoko netenkina.
„70 procentų uosto krovos sudaro iš didžiosios Rusijos atgabenami naftos produktai. Kaliningrado srityje išgaunamos naftos perpilame tik apie 700 tūkstančių tonų per metus. Naftos produktų krova šiemet išaugo 14 procentų. Nauji investiciniai projektai siejami tik su naftos produktų krova. Šios tendencijos baugina. Nafta pinga, sudėtingesnės darosi tranzito sąlygos. Bijome, kad ateis laikas, kai krauti naftą per Kaliningrado uostą nebus naudinga, o kitų produktų krova mažėja, šiemet jų srautai sumenko beveik trečdaliu”, – sakė A. Demenokas.
Kaliningrado jūrų prekybos uosto (vienintelio privataus uosto Rusijoje) atstovai patvirtino A. Demenoko žodžius apie krovos tendencijas. Anot šio uosto operacijų direktoriaus Anatolijaus Porokhnya, nesumenko tik anglies srautai, o išaugo tik konteinerių krova – per devynis mėnesius perkrauta 97 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Tai 27 proc. daugiau nei pernai. Konteineriais dažniausiai importuojamos detalės, reikalingos srityje veikiančioms gamykloms. Uoste mažiau perkraunama metalų, medienos.
„Ateitis baugina. Spalio pradžioje Baltarusija 10 procentų padidino geležinkelio tarifus tranzitu gabenamiems naftos ir metalo produktams. Jei geležinkelio tarifai dar bus didinami, laukia sunkūs laikai”, – sakė A. Porokhnya.
Pasak „Rosmorport” Kaliningrado filialo direktoriaus pavaduotojo A. Demenoko, visos šios priežastys ir skatina Kaliningrado uosto atstovus kovoti dėl projekto 2K gyvybingumo.
Tik deklaracijomis esą lieka ir Baltarusijos teiginiai apie ketinimus Kaliningradą paversti pagrindiniu savo produkcijos eksporto uostu.
„Nulis. Toks yra Baltarusijos krovinių indėlis į Kaliningrado uosto krovą”, – emocingai susitikime su Klaipėdos žurnalistais ir mūsų Uosto direkcijos atstovais kalbėjo A. Demenokas.
Nori, bet nieko nepasiūlo
Kaliningrado srities vyriausybės Infrastruktūros plėtros ministerijos Transporto komplekso ir kelių ūkio departamento vadovas Nikolajus Riabička tvirtina, kad dokumentuose yra užfiksuota, jog Rusijos geležinkelių kompanija gali taikyti iki 64 proc. nuolaidas tranzitiniams kroviniams.
„Tačiau Lietuva nė trupučio nenusileidžia. Kokių dar nuolaidų reikia iš Rusijos, kad Kaliningrado ir Klaipėdos kryptimis pajudėtų rusiški ir trečiųjų šalių kroviniai? „, – klausia N. Riabička.
Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad N. Riabičkos minimos nuolaidos yra siūlomos tokiems maršrutams, kuriais gabenti Kazachstano krovinius būtų ekonomiškai nenaudinga.
„O į konkrečius mūsų prašymus daryti nuolaidas rusiškiems kroviniams – naftai, metalams – nereaguojama. Kol nepasiūloma nieko, kas naudinga Klaipėdos uostui, nėra prasmės kalbėti apie vienašališkas nuolaidas”, – teigė A. Drungilas.
N. Riabička tvirtino esą pažangai Kaliningrado ir Klaipėdos uostų bendradarbiavimo srityje reikia labai nedaug.
„Yra Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitarimas per Kaliningradą transportuoti baltarusiškas trąšas. Praleiskite dar šiemet per Lietuvą nors 30-40 tūkstančių tonų trąšų, kurioms būtų taikomi sumažinti geležinkelio tarifai. Tai būtų persilaužimo pradžia. Galime derėtis ir ne projekto 2K rėmuose – galėtų susitikinėti dvi specialistų grupės ir pasidalinti krovinius be jokių protokolų ir pranešimų spaudai”, – sakė N. Riabička.
Anot jo, Kaliningrado uosto krovos kompanijos, už trąšų tonos perkrovimą dabar prašančios 7-8 dolerių, bandydamos pritraukti baltarusiškas trąšas sutiko sumažinti krovos tarifus iki Klaipėdos uosto lygio – 4,3 JAV dolerio už toną.
„Neverskite mūsų priimti tokių drastiškų sprendimų dėl trečiųjų šalių krovinių tranzito per Rusijos teritoriją, kokie buvo priimti 2000-aisiais. Kitąmet pas jus turi atkeliauti Kazachstano kroviniai. Geležinkelio tarifus per Rusijos teritoriją nustato mūsų Transporto ministerija, tad mes labai lengvai galime paveikti šį procesą. Jeigu jau skęsti, tai skęsti kartu ir su daina”, – teigė Kaliningrado vyriausybės atstovas.
Atsakydamas į kolegos iš Rusijos pareiškimą daugelio projekto 2K darbo grupių veikloje dalyvavęs A. Drungilas teigė, kad tokie grasinimai Klaipėdos uostui nebaisūs, mat jame rusiški kroviniai nekraunami, o ir per Rusiją tranzitu keliaujančių krovinių srautai yra nedideli.
„Tačiau noriu pasidžiaugti, kad iki šiol Rusijos pusė, kuri nebuvo suinteresuota kalbėti tarifų temomis, šiandien keičia savo poziciją į gerąją pusę. Jei atsiranda suinteresuotumas, visus klausimus galima išspręsti”, – sakė Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros vadovas.
Baigiantis susitikimui N. Riabička pripažino, kad reanimuoti projektą 2K yra sunku, mat Rusijoje yra galingų kitų uostų lobistų, o ir Kaliningrado geležinkeliais gabenamų krovinių srautai sudaro labai jau menką visų Rusijos geležinkelių apyvartos dalį.
„Tad reikia derėtis ne tik su jūsiškiais, bet ir su mūsiškiais, kuriems Kaliningradas yra tolimas užkampis. Tačiau jei surasime kalbą su jumis, padarysime viską, kad „pramuštume” sprendimus savo Vyriausybėje”, – sakė N. Riabička.