Klaipėdos savivaldybės administracija ir namų valdos sulaukia gausybės stogų remontu nepatenkintų gyventojų nusiskundimų. Anot šių institucijų atstovų, dėl to esąs kaltas netikęs pačių žmonių požiūris į jų bendrą turtą.
Tiesa, pastebima, kad dėl stogų remonto kokybės gyventojai priekaištų beveik niekada neturi – nepasitenkinimą jiems kelia tik kaina. Situacija prastėja ir dėl to, kad paskelbus konkursą remontuoti stogui atsiliepia vis mažiau rangovų, ir vis sunkiau darosi su jais susitarti dėl mokėjimo atidėjimo.
Čia matoma vienintelė išeitis – nuolat, net dar nesant poreikio, kaupti pinigus į specialų fondą, kad prireikus lėšų kokiems nors darbams, gyventojams nebūtų rūpesčių.
Gali stebėti patys
„Egzistuoja žmogiškasis faktorius – gyventojai nesuvokia, kad yra ne tik buto, bet ir sienų, pamatų, laiptinių, inžinerinės įrangos savininkai. Stogas taip pat yra bendra, visiems priklausanti, konstrukcija. Jei jis kiauras, ir užliejamas viršutinis aukštas, tik laiko klausimas, kada ims kentėti ir apatiniai”, – sakė Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Remonto darbų pirkimo procedūrą kontroliuoja Savivaldybės administracija – deleguojamas žmogus stebėti, ar procesas vyksta skaidriai. O už bet kokių statinių remonto kokybę, anot G. Pociaus, atsakingas yra pačių valdų paskirtas arba pasamdytas atestuotas specialistas. Visą procesą stebėti gali ir gyventojų įgaliotas asmuo, tačiau dažnai žmonės dėl nenoro aukoti savo laiką ar kitų priežasčių tam nesiryžta.
„Statybos darbų kainos yra nemažai šoktelėjusios, pernykštės ir šiemetinės jau skiriasi. Dėl to sulaukiame nepasitenkinimo – prieš metus per susirinkimą valdos pateikė preliminarią sąmatą, ir perspėjo, kad kainos gali keistis, bet po metų žmonės labai pasipiktina, kad mažiausia konkurso pasiūlyta kaina viršija tą ankstesnę preliminarią”, – gyventojų skundų priežastis aiškino G. Pocius.
Iš esmės gyventojų sutikimas remontuoti stogą būtinas, tačiau, anot jo, jei būklė labai prasta, galima taisyti ir prievarta. Pirmiausia kviečiamas susirinkimas, o jei reikiamas skaičius gyventojų neateina – siunčiami apklausos biuleteniai. Jei ir šių negaunama tiek, kiek reikia, namų valdos gali rašyti įsakymą ir imtis remonto. Esą dažnai dėl gyventojų pasyvumo ir neatsakingo požiūrio į bendrai naudojamą turtą taip ir tenka daryti.
Stogas – „auksinis”
„Tik devinto aukšto gyventojai nesiskundžia, o visiems kitiems – stogas auksinis. Brangsta ir medžiagos, ir darbo jėga, o jiems tai nė motais”, – sakė bendrovės „Debreceno valda” direktorė Vida Kistenienė.
Kapitalinis devynaukščio namo stogo remontas, anot jos, gali kainuoti ir apie 100 tūkst. litų. Penkiaaukščio atsieina pigiau, nes nereikia skardinti lifto šachtos sienų.
„Anksčiau dar būdavo nieko, o dabar jau ir su rangovais prastai, jiems mūsų stogai neįdomūs. Prieš kokius penkerius metus konkurse dalyvaudavo po 8-10 statybos organizacijų, o dabar vos dvi ar išvis nieko. Ir dar sako, kad paskutinius metus leidžia mums atidėti mokėjimą, kurio prašome metams, kad gyventojams nebūtų taip skaudžiai”, – sakė V. Kistenienė.
Lygiai taip pat, kaip remontuojant stogą piktinasi žemutinių aukštų gyventojai, viršutiniai aukštai būna nepatenkinti prireikus tvarkyti fekalinę kanalizaciją.
Vis dėlto, pabrėžė V. Kistenienė, akivaizdžios naudos iš stogo remonto dažnai turi ir apatinių aukštų gyventojai – nebelieka bėdų dėl lietaus kanalizacijos, kuri devynaukščiuose eina per butus. Bitumu nuo senos stogo dangos užpilta lietaus kanalizacija išvaloma, todėl per liūtis nebeužliejami butai.
61 namą administruojanti „Debreceno valda” šiemet remontavo 4 stogus. Dauguma per kelerius metus jau esantys sutvarkyti, liko dar gal apie 10 namų.
Našta per sunki
Mažiausiai problemų dėl stogų remonto yra pietinėje miesto dalyje, kur namai dar gana nauji, arba dangos jau atnaujintos. Prasčiausia padėtis – senamiestyje, kur seni daugiabučiai šlaitiniais stogais, o butų skaičius juose mažas.
G. Pociaus teigimu, kai butų savininkų mažai, stogo remontas jiems tampa beveik nepakeliama našta. Stogų būklė nuolat blogėja, o smulkus remontas gelbsti ne kažin kiek.
„Kas tik kur prakiūra, iškart stengiamės „adyti” iš eksploatacijos mokesčių, tačiau adymas adymui – nuo audros iki audros, nuo liūties iki liūties. Reikia kapitaliai remontuoti”, – antrino ir bendrovės „Vitės valdos” direktorius Linas Jokubauskis.
Anot jo, čia esąs ir didelis psichologinis darbas – įtikinti žmones, kad remontuoti reikia. „Vitės valdos” administruoja apie 200 namų, tarp kurių yra net ir 100 metų senumo pastatų – remontas jų stogams būtinas.
Pasak L. Jokubauskio, kainą stengiamasi nusiderėti, tačiau vis tiek apytiksliai ji siekia 40-50 tūkst. litų. Kai name yra 6-12 butų, suma kiekvienai šeimai yra tikrai nemaža.
Siūlo kaupti
„Žmonės turi suvokti, kad viskas yra jų pačių rankose, jie juk gyvens. Mes – tik tarpinė grandis, padedame viską suorganizuoti. Sakom, kad patys organizuotų, bet tada susipyksta. Kiti, būna, tvirtina, kad mokės tik po 50 centų per mėnesį. Vienam kitam žmogui patys galime atidėti mokėjimą ilgesniam laikui, bet ne dešimčiai metų”, – sakė L. Jokubauskis.
Pasak bendrovės „Mūsų namų valdos” direktoriaus Miko Kurlavičiaus, vienai šeimai už stogo remontą tenka sumokėti ir po kelis tūkstančius litų – mokama atsižvelgiant į buto plotą.
„Gyventojai kartais tvarkosi savo jėgomis ir lėšomis. Mes šiemet pirmą kartą vieną namą pabandysim tvarkyti. Kaip tik apskaičiavom – 9 butų namas, kaina – beveik 60 tūkst. litų”, – sakė M. Kurlavičius.
Pasak G. Pociaus, finansinės remonto naštos nepakeliantiems žmonėms būtų pravartu iš anksto kaupti lėšas juodai dienai. Tos pačios nuomonės ir M. Kurlavičius.
„Dar rugpjūčio mėnesį siuntėme į butų ūkio įmonių asociaciją samprotavimus, kad būtų priimti poįstatyminiai aktai – kaupti lėšas nežiūrint į tai, reikia jų šiuo metu ar ne. Vasarą būtų galima mokėti daugiau, o tada, kai šildoma – mažiau. Nėra taip, kad žmonės nesupranta, jog remontuoti reikia, bet ne visi gali mokėti, taigi siūlom gyventojams tokį variantą”, – sakė M. Kurlavičius.