Žmonių nemeilė daržovėms yra įgimta. Taip mano amerikiečių mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų. Jų manymu, šie genetiniai ypatumai susiję su evoliucionuojančiu mechanizmu, leidžiančiu apsaugoti organizmą nuo jodo trūkumo. Tad kyla klausimas: ar teisinga, kad žmonės, nemėgstantys daržovių, instinktyviai apsaugo savo organizmą nuo jodo trūkumo.
Mokslui jau seniai žinoma, kad liežuvio paviršiuje egzistuoja receptoriai, jautrūs kartumui, kurį turi kai kurios daržovės. Tačiau nebuvo aiškus ryšys tarp jautrumo ir pasibjaurėjimo, nes manyta, jog sąveikoje su kitomis daržovėmis, kartumas gali neutralizuotis.
Norėdami patikrinti šią tiesą, mokslininkai ištyrė 35 asmenis. Jie buvo vaišinami įvairiomis nevirtomis daržovėmis, jų tarpe ir tomis, kurios yra kartaus skonio, t.y. špinatais, karčiuoju moliūgu, baklažanais ir panašiomis daržovėmis. Tiriamieji turėjo apibūdinti daržovių skonį. Vėliau iš jų burnos buvo imami ląstelių pavyzdžiai ir atliekama genetinė analizė.
Tyrimų duomenimis, stiprų kartumą jautė savanoriai, turintys tam tikrų genų kombinacijas. Todėl paaiškėjo, kad genai, o ypatingai TAS2R genas, daro didelę įtaka žmogaus skoniui bei pasirenkamam maistui.
Taigi, gebėjimas vartoti kartų maistą, sukėlė mokslo susidomėjimą, nes tokiame maiste gausu preparatų, įtakojančių biocheminį organizmo procesą. Tos medžiagos, tai gliukozinolatai. Šios medžiagos stabdo jodo pasisavinimą.
Dauguma daržovių, o ypatingai brokoliai ar kiti šakniavaisiai bei krienas, savo sudėtyje turi didelį kiekį medžiagų, skatinančių jodo susidarymą organizme, t.y. jis yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams.
Jodo trūkumas trikdo skydliaukės veiklą. Tai ypač kenksminga mokyklinio amžiaus vaikams, jų protiniams išsivystymui Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.