Vaikų ir suaugusiųjų polinkis vėlai gulti ir mažiau miegoti naktį gali turėti įtakos nutukimui, rodo ketvirtadienį žurnale „Archives of Disease in Childhood” išspausdinti tyrimo rezultatai.
Bristolio universiteto tyrėjas Šadadas Taheris tvirtino, kad vaikų kambariuose neturėtų būti televizorių, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kitų elektroninių prietaisų, kad vaikai laiku eitų miegoti ir išmiegotų reikiamą kiekį valandų.
Tyrėjas tvirtina, kad rasta nemažai įrodymų, jog miego trūkumas sąlygoja medžiagų apykaitos pakitimus, kurie lemia nutukimą, atsparumą insulinui, diabetą ir širdies ligas.
Kitas pernai paskelbtas britų tyrimas rodo, kad nepakankamas miego kiekis dvejų su puse metų vaikui gali daryti įtaką svorio augimui, kai šis perkops septynerių metų ribą. Š. Taheris tvirtina, kad miego trūkumas ankstyvoje vaikystėje sukelia organizmo pakitimus, reguliuojant apetitą ir energijos sueikvojimą.
Miego trūkumas taip pat gali pakenkti paaugliams, kuriems miego poreikis ypač išauga prasidėjus brendimui. Kiti Š. Taherio atlikti tyrimai rodo, kad suaugusiųjų, miegančių vos penkias valandas per parą, organizme 15 proc. padidėja grelino – skrandžio išskiriamo hormono, duodančio alkio signalus, palyginti su žmonėmis, miegančiais aštuonias valandas. Mažiau miegančių žmonių organizme taip pat rasta 15 proc. daugiau leptino, riebalų audinio gaminamo hormono, kai energijos sąnaudos yra mažos.
Neišsimiegoję vaikai pabunda pavargę ir mažiau mankštinasi, o tai vėl didina nutukimo galimybę.