Kredito unijos stiprina pozicijas

Didiesiems bankams traukiantis iš atokesnių rajonų, jų vietas užima kitos finansinės įstaigos

Šiandien, minint Tarptautinę kredito unijų dieną, šių institucijų Lietuvoje atstovai džiaugiasi gerėjančiais finansiniais rodikliais ir didėjančiu klientų skaičiumi. Mokėjimo kortelių ir paslaugų internetu dar teks palaukti.

Verslo planai šiek tiek atidėti

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) vienija 59 iš 65 šiuo metu veikiančių šalyje kredito unijų. LCKU valdybos pirmininko Sigito Bubnio teigimu, per daugiau kaip dešimt metų kredito unijų nariais yra tapę 65 tūkstančiai Lietuvos gyventojų – darbininkų, žemdirbių, tarnautojų, studentų ir kitų profesijų atstovų.

„Tai liudija, kad pasitikėjimas kredito unijomis kasmet didėja. Šios kredito įstaigos sėkmingai konkuruoja su bankais ir plečia savo paslaugas”, – akcentavo LCKU vadovas.

Šiuo metu kredito unijose galima ne tik skolintis ar pelningai laikyti pinigus, bet ir atlikti piniginius pervedimus, sumokėti mokesčius.

Tiesa, kol kas ne visus planus pavyksta įgyvendinti taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kredito unijų atstovai ketino dar šiemet rudenį klientams pristatyti debetines ir kreditines mokėjimo korteles, o metų pabaigoje teikti elektroninės bankininkystės paslaugas.

S.Bubnys teigė, kad šie investiciniai planai bus įgyvendinti, tik keliais mėnesiais vėliau. Tikimasi, kad mokėjimo kortelėmis klientai galės naudotis jau vasarį. Elektroninės bankininkystės sistema turėtų būti įdiegta kitų metų viduryje.

Projekto įgyvendinimas užtruko dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau finansinių problemų, anot pašnekovo, neiškilo. Mokėjimo kortelės į apyvartą bus išleistos vieno pavyzdžio, tačiau jų išdavimo sąlygas nustatys kiekviena unija atskirai.

Akys krypsta į provinciją

S.Bubnys pripažįsta, kad kredito unijos kol kas negali lygiuoti į didžiuosius bankus, tačiau kai kuriose srityse sugebama sėkmingai konkuruoti.

Per pastaruosius metus dar labiau išsiplėtė kreditų unijų tinklas – tokių kredito įstaigų jau yra ne tik miestuose, bet ir atokesniuose rajonuose bei kaimo vietovėse.

„Tuo metu, kai didieji bankai traukiasi iš kaimų, uždarinėja savo poskyrius, jų vietoje mielai kuriasi unijos. Mes radome verslo nišą ir sieksime ją išnaudoti. Planai artėti prie paprastų kaimo žmonių pasiteisino: per pastaruosius metus unijų surenkamų indėlių skaičius gerokai padidėjo, apie 40 proc. daugiau išdavėme paskolų. Kredito unijos moka šiek tiek didesnes palūkanas už indėlius nei bankai, todėl klientų ratas sparčiai plečiasi”, – aiškino LCKU valdybos pirmininkas ir akcentavo, kad unijos visuomet siekė finansines paslaugas padaryti kuo labiau prieinamas paprastiems žmonėms.

Unijų plėtra rajonuose ypač naudinga smulkiajam verslui, taip teikiamos paskolos mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

Šiuo metu uniją galima rasti kiekviename rajono centre. Nors kredito įstaigų tinklas jau beveik susiformavęs, per metus vis dar įsikuria viena kita unija arba atokiuose rajonuose kuriamos vadinamosios nuotolinės kasos.

LCKU narės jau yra išdavusios paskolų už 273 mln. litų, t.y. daugiau nei pernai tokiu pat metu, kai paskolų portfelis sudarė 181 mln. litų.

Didėjantį klientų pasitikėjimą kredito unijomis liudija ir augantys indėliai: pernai spalį buvo priimta 193 mln. litų, o šiemet ši suma jau viršijo 280 mln. litų. Bendras kreditų unijų turtas – 377 mln. litų, o lygiai prieš metus buvo sukaupta turto už 243 mln. litų.

Paskolos lengva ranka nedalijamos

„Mūsų veikla, skirtingai nuo bankų, nėra tiek orientuota į verslą ir pelno augimą. Unijos yra kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos. Uždirbtą pelną tarpusavyje pasidalija patys nariai”, – aiškino S.Bubnys.

Konkuruodamos su bankais unijos stengiasi būti lankstesnės, tačiau pašnekovas linkęs atmesti įsivyravusią nuomonę, esą kredito unijų klientais tampa tie asmenys, kuriems būna užvertos bankų durys: „Žinoma, būna atvejų, kad bankuose paskolų negavę asmenys jas gauna kredito unijose. Tačiau dauguma mūsų klientų – gaunantys vidutines ir aukštesnes nei vidutines pajamas”.

Kredito unijos lygiai taip pat kaip bankai išduodamos paskolas atsižvelgia į riziką ir pirmiausia įvertina galimybes, ar paskolos pageidaujantis asmuo sugebės ją grąžinti.

„Kadangi unijos yra savotiški bendruomeniniai bankai, jų darbuotojai labiau pažįsta aplinkinius gyventojus ir įvertina potencialių klientų galimybes”, – tikino S.Bubnys.

Jis pripažino, kad kredito unijos susiduria ir su vėluojančiais grąžinti paskolas, tačiau tokių klientų nėra daug.

Vienintelis segmentas, kuriame kredito unijos nėra pajėgios konkuruoti su bankais – būsto paskolos. Kredito unijos išduoda vartotojiškas paskolas 1-5 metų laikotarpiui, tik nedidelė jų dalis išduodama 10 metų.

Lietuvoje pirmoji kredito unija „Taupmenų skolinimosi bendrovė” buvo įkurta 1871 metais Pabiržėje. Po Nepriklausomybės atkūrimo kredito unijos veiklą atnaujino 1995 metais, padedant Kanados vyriausybei ir Atviros Lietuvos fondui.

Tarptautinė kredito unijų diena nuo 1948 metų minima trečią spalio ketvirtadienį. Šiemet ją minės daugiau kaip 157 milijonai kredito unijų narių 92 pasaulio šalyse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.