Mokslininko kelias grįstas noru įsigyti automobilį

NASA apdovanotas lietuvis vakar sulaukė kauniečių pripažinimo

Savo gyvenimą JAV pradėjęs nuo vergiško darbo fabrike Emanuelis Kęstutis Jarašūnas už įnašą raketų industrijai yra gavęs JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) žymenį. Valstybinio Kalifornijos universiteto profesorius, būdamas keturiolikos metų, pusmetį buvo vieninteliu dirbančiu šeimos nariu. Ne tik mokslą, bet ir lietuvybę puoselėjančiam ir skatinančiam E.K.Jarašūnui vakar buvo suteiktos Kauno technologijos universiteto garbės daktaro regalijos.

Dirbo su suklastotais dokumentais

Vakar E.K.Jarašūnas buvo kaip niekada pakilios nuotaikos. Į KTU jis atvyko prieš dvi valandas iki įteikiant garbės daktaro regalijas. Pasipuošęs kostiumu ir kaklaraiščiu, kuriuos vėliau paslėpė po mantija, profesorius tikslinosi iškilmių detales, savo kalbą derino su jį pristatysiančių KTU atstovų pasirengtais tekstais.

Prieš sėsdamas kalbėtis su „Kauno diena” jis pasiėmė rašiklį ir popieriaus: gal kurias nors savo mintis, išsakytas interviu, jis norės įtraukti į kalbą senate.

Iš Lietuvos E.K.Jarašūno šeima emigravo, kai berniukui tebuvo 10 metų. Kelerius metus lietuviai glaudėsi Vokietijoje, būsimasis mokslininkas ten lankė lituanistinę mokyklą. Vėliau persikraustė į JAV.

Ten pritapti Jarašūnams sekėsi labai sunkiai. „Buvau paauglys. Į darbą priimdavo tik nuo šešiolikos metų, pradėti mokytis mokykloje buvo neįmanoma, nes beveik nemokėjau kalbos. Reikėjo pasisendinti: pasidaryti dokumentus ir eiti dirbti fabrikan. Vakarais lankiau suaugusiųjų gimnaziją”, – pasakojo E.K.Jarašūnas.

Mašinų gamybos fabrike jis dirbo prie konvejerio. Atlyginimas buvo skiriamas tėvams ir seseriai išlaikyti. E.K.Jarašūnas apie pusmetį buvo vieninteliu šeimos maitintoju. Tėvams – girininkui ir mokytojai įsidarbinti nesisekė, nes nemokėjo kalbos, neturėjo tinkamos profesijos, o laisvos darbo vietos buvo deficitas.

Mokėsi sukandęs dantis

E.K.Jarašūnas fabrike dirbo ketverius metus, kol baigė vakarinę gimnaziją. Dirbo ir studijuodamas. „Pasirinkau inžinerinius mokslus. Dauguma mano kartos baigusiųjų mokslus tapo inžinieriais. Kodėl? Pavyzdžiui, medicina, psichologija buvo neprieinama, nes kalbą nelabai mokėjom, be to, jos studijos labai brangiai kainuoja. Studijuoti tiksliuosius mokslus, prasčiau mokant kalbą, yra lengviau”, – kalbėjo profesorius.

Per parą jis miegodavo po 4-5 valandas, nes reikėjo ne tik būsto nuomai, maistui, drabužiams, bet ir mokesčiui už studijas užsidirbti. Kodėl mokėsi? „Karo metų vaikui buvo labai didelis noras nusipirkti mašiną. Dėl jos sukandęs dantis ir mokiausi. Be to, fabrike mane supo neišsilavinę žmonės. Nenorėjau tokioje aplinkoje praleisti visą gyvenimą. Būtų savižudybė”, – prisiminė E.K.Jarašūnas.

Studijos sekėsi gerai. Norą veržtis į gyvenimą skatino į atmintį įstrigę sunkaus darbo vaizdai fabrike.

„Dėl miego trūkumo kai kuriose paskaitose užmigdavau. Su matematika problemų nebuvo”, – teigė profesorius. Dėl anglų kalbos sunkiausiai jam sekėsi istorija, biologija, komunikacija. Seną pigų automobilį ir tai išsimokėtinai jis nusipirko prieš pradėdamas magistro studijas.

Tikrindavo agentai

Po studijų E.K.Jarašūnas įsidarbino mašinų konstravimo firmoje. „Kai rusai paleido pirmąjį pasaulyje palydovą „Sputnik”, amerikiečiai labai išsigando ir pradėjo vytis”, – pasakojo profesorius. Tada labai geromis sąlygomis inžinieriams buvo siūloma vykti į Kaliforniją, kur buvo įsikūrusios visos didžiosios lėktuvų įmonės, ir naudojantis jų baze gaminti raketas, tyrinėti kosmosą. E.K.Jarašūnas ten dirbo bendrovėje „Aeroject General” prie „Polaris” ir „Minuteman” raketų variklių.

„Niekuo negaliu pasigirti. Apie projektą, prie kurio dirbome, saugumo sumetimais žinojau labai mažai. Kaip ir kur mano darbas buvo panaudotas, galiu tik spėti”, – sakė profesorius. Viena priežasčių buvo ši: jis gimė Lietuvoje, kuri priklausė su JAV konkuruojančiai šaliai, ten tebeturėjo giminių.

Prieš įsidarbinant „Aeroject General” iš vyriausybės reikėjo gauti specialų leidimą. Vėliau, pas E.K.Jarašūną apsilankius giminėms, draugams iš Lietuvos, jis sulaukdavo ir specialiųjų tarnybų agentų vizitų. Šie klausdavo, apie ką kalbėjo su svečiais.

Vėliau E.K.Jarašūnas iš NASA gavo žymenį už įnašą raketų industrijai. Tokį žymenį yra gavę vos keli lietuviai.

Įkūrė savo įmonę

Vėliau valdžiai mažinant finansavimą, mokslininkas įkūrė savo įmonę. „Dirbom garaže. Henris Fordas irgi taip pradėjo. Pasisamdžiau tris darbuotojus. Pradėjom konstruoti, gaminti dangoraižiams reikalingą įrangą langams valyti ir išorės remontui atlikti. Tos mašinos labai sudėtingos, atitinka griežtus saugos reikalavimus. Po septynerių metų, kai darbuotojų buvo jau 127, E.K.Jarašūnas įmonę pardavė.

Metęs verslą lietuvis Valstybiniame Kalifornijos universitete per ketverius su puse metų apsigynė habilituoto mechanikos mokslų daktaro vardą ir liko ten dėstyti. Buvo išrinktas prorektoriumi.

„Universitetas profesūrą skatina konsultuoti pramonininkus, kad teorija būtų pritaikoma praktikoje. Pavyzdžiui, „Boeing” yra šalia universiteto, todėl joje dirba daug mūsų universiteto inžinierių”, – pasakojo E.K.Jarašūnas, buvęs kompanijos „Boeing”, JAV karinio laivyno bazės Long Byče konsultantu-patarėju. „Boeing” kompanija pritaikė jo išradimą – smūgiams itin atsparią medžiagą iš titanijaus ir vanedijaus.

Iš jos iki šiol tebegaminamos detalės, kurioms nusileidimo metu, kai lėktuvas ratais stipriai trenkiasi į taką, tenka atlaikyti didžiausią krūvį. „Tos medžiagos dar niekas nepatobulino”, – sakė profesorius.

Long Byče, mieste, kur įsikūręs Kalifornijos universitetas, yra didelė laivyno bazė. „Ten yra nesvietiškai daug keltų, kranų. O man gyvenime daugiausiai teko specializuotis kranų srityje. Esu išlaikęs Kalifornijoje valstybinius inžinerijos egzaminus, leidžiančius konsultuoti, todėl teko daug kartų dalyvauti teismuose kaip ekspertui ir išsakyti savo nuomonę dėl įvykusių avarijų priežasčių”, – pasakojo E.K.Jarašūnas.

Nuo nostalgijos – dainos ir ryšys su tėvynainiais

Žmoną profesorius išsirinko lietuvę. Su ja susipažino M.K.Čiurlionio ansamblyje Klivlende. „Dainavom, dainavom ir prisidainavom”, – nusišypsojo E.K.Jarašūnas, kuriam dainavimas iki šiol veikia kaip vaistai nuo nostalgijos. Jie susilaukė dviejų sūnų.

Profesorius iki šiol dainuoja Los Andželo vyrų kvartete, aktyviai dalyvauja Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių gyvenime, buvo Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos pirmininkas.

E.K.Jarašūnas yra vienas Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narių, o 1992-1993 m. ėjo VDU prorektoriaus pareigas. E.Jarašūnas glaudžiai bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, padėjo Mechanikos ir mechatronikos fakultetui sudaryti taikomosios mechanikos magistrantūros studijų programą, organizuoti stažuotes JAV, teikė materialinę ir mokslinę paramą.