Smulkioms ir vidutinėms įmonėms komerciniai bankai išdavė didžiąją dalį vadinamųjų mikrokreditų. Esant didelei tokių paskolų paklausai, Europos Komisijos bus prašoma juos leisti skirti ir iš numatytų ES paramos lėšų.
Rugpjūčio pabaigoje trijų šalies bankų palankesnėmis sąlygomis pradėti išduoti mikrokreditai smulkioms įmonėms sulaukė milžiniško susidomėjimo. „DnB Nord” banke verslininkai juos išgraibstė nepraėjus nė dviem savaitėms.
„Paklausa buvo didžiulė. Per tą laiką sulaukėme apie 80 prašymų. Kol kas neaišku, kurie jų bus patenkinti, tačiau ne visiems verslininkams rezervuota visa prašyta suma. Todėl nusprendus, kam skirti pinigus, tikėtina, kad atsiras laisvų lėšų. Jomis bus galima finansuoti kitus prašymus”, – kalbėjo Evaldas Ruzgys, „DnB Nord” banko Smulkiųjų ir vidutinių įmonių skyriaus vadovas.
Prašo ES paramos
Per pirmąjį mikrokreditų teikimą negavę lėšų verslininkai neturėtų nuleisti rankų. Valstybės garantijas paskoloms teikiančios „Invegos” vyriausio juristo Remigijaus Znuto žodžiais, „suksis ir antrasis mikrokreditų dalybų ratas”. „Mikrokreditų poreikis didesnis, nei bankai gali patenkinti. Prieš kurį laiką daryta apklausa, kokio dydžio sumas mikrokreditams bankai sugebėtų paskirstyti. Paaiškėjo, kad didieji šalies bankai per kalendorinius metus pajėgtų išdalyti apie 30 mln. litų”, – sakė Znutas.
Šiuo metu valstybės remiamiems mikrokreditams skirta 29 mln. litų, kuriuos skirsto trys šalies bankai. Tai Lietuvai skirtos ES paramos programos PHARE lėšos. Jos liko pasibaigus negrąžintinos paramos programoms, skirtoms Lietuvos privačioms mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti.
Tačiau, pasak Znuto, tikėtina, kad valstybės remiamiems mikrokreditams skirti milijonai – ne paskutinė valdžios parama smulkiajam verslui. „Matydami didžiulę mikrokreditų paklausą, Ūkio ministerijai siūlėme dalį 2007-2013 metų ES paramos skirti mikrokreditams. Sulaukta ministerijos pritarimo – tam numatyta skirti lėšų”, – teigė pašnekovas.
Skirti lėšų mikrokreditams siūloma 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos programoje, kurią dar turi priimti Seimas. Jei parlamentarai jai pritartų, dar reikėtų sulaukti ir Europos Komisijos pritarimo dėl šio smulkiojo verslo finansavimo būdo.
Nelaukti paskutinės minutės
Kol kas verslininkams prisieis tenkintis 29 mln. litų, likusiais nuo PHARE paramos. Šias lėšas trys bankai – Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir DnB NORD bankas – Ūkio ministerijai privalės grąžinti iki 2012 metų paskutinės dienos. Šiaulių banko Kredito rizikos departamento vadovas Giedrius Sarapinas ketinantiems imti mikrokreditą verslininkams patarė apskaičiuoti, ar jie sugebės bankui skolas grąžinti iki minėtos datos. Tuo tarpu Ruzgys svarstantiesiems pasinaudoti tokia valstybės parama siūlė nelaukti ilgiau nei iki 2012 metų vidurio.
Aktyvesni mažesnieji miestai
Galinčios mikrokreditais pasinaudoti įmonės gali gauti kreditą iki 25 tūkst. eurų (83,3 tūkst. litų). Bankų duomenimis, anaiptol ne visi verslininkai prašo didžiausios sumos. Sarapino teigimu, Šiaulių banke nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio mikrokreditus gavo 64 įmonės. Maksimalią sumą paėmė 31 proc. įmonių. Pageidavusiųjų tokio dydžio kredito „DnB Nord” banke buvo pusė visų besikreipusiųjų. Kiti dalijasi mažesnes sumas – nuo 9 iki 15 tūkst. eurų (31,1-51,8 tūkst. litų). Išimtis – Medicinos bankas, kur, Klientų aptarnavimo centro direktoriaus pavaduotojos Marytės Kurinickajos teigimu, beveik visi prašo maksimalių sumų.
Bankų atstovai pažymi, kad labiausiai mikrokreditai domina ne didmiesčių verslininkus, o Šiaulių, Tauragės, Marijampolės, Alytaus ir panašiai.
Valstybės parama aktuali gamybos, paslaugų ir prekybos įmonėms. Pavyzdžiui, Šiaulių banke daugiausia mikrokreditų – 53 proc. – suteikta paslaugas teikiančioms įmonėms, panašiai – 41 proc. – prekybos įmonėms. Medicinos banke ir „DnB Nord” banke aktyviausi buvo prekybininkai. Pasak Ruzgio, taip yra dėl to, kad prekybos įmonės lig šiol buvo įtrauktos į papildomai valstybės neremiamų įmonių sąrašą.
Nors bankininkai teigia, kad skirstant mikrokreditus nesklandumų išvengta, jie perspėja, jog mikrokreditą be užstato norintiems gauti verslininkams greičiausiai bus atsakyta. „Pirmenybė gauti mikrokreditą teikiama mikroįmonėms, tačiau pinigų norintis verslininkas turi būti pajėgus grąžinti kreditą”, – sakė Sarapinas. Medicinos banke skiriant mikrokreditą prioritetas teikiamas verslininkui, siekiančiam įsigyti įrangą.