Valdas Lukoševičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys: – Kitų metų dujų kainos priklausys pirmiausia nuo tarpvalstybinių ir politinių susitarimų. Kiek konkrečiai reikės mokėti už dujas, pasakyti sunku, tačiau aišku, kad kokios kainos bus, tokias ir reikės mokėti.
Rusijos koncernas „Gazprom” savo pasiūlymą teikia atsižvelgdamas į dabartines naftos kainas. Taigi dujų įkainiai priklausys ir nuo naftos produktų kainų pasaulinėse rinkose, ir nuo dolerio bei lito kurso. Šie visi faktoriai yra svarbūs, todėl dujų kaina gali svyruoti į vieną ar kitą pusę. Be to, neaišku, kokia kitąmet bus dujų kainos skaičiavimo formulė, todėl dabar galime vadovautis tik gandais.
Dar šiemet brangiau už dujas gali tekti mokėti laisviesiems vartotojams, kuriems kaina perskaičiuojama kiekvieną mėnesį. Tačiau ir jiems formulė iki metų galo yra fiksuota, o kokia bus kitąmet, paaiškės jau po kelių savaičių, kaip ir žadėjo „Gazprom”.
Visi reguliuojamieji vartotojai, naudojantys dujas buityje, iki metų pabaigos už jas mokės tokią kainą, kuri nustatyta. Ji tikrai nesikeis iki Naujųjų metų.
Prieš netrukus prasidėsiantį šildymo sezoną visuose miestuose šildymo kainos jau yra perskaičiuotos, tačiau savivaldybės dar ieško kompensacijų mechanizmo, kaip brangimo šuolį sušvelninti. Lengvatas gyventojams gali nustatyti ir šilumos tiekėjai, ir savivaldybės. Suprantama, kad aukšti įkainiai nėra parankūs nei vietos valdžiai, nei šilumos įmonėms, o juo labiau gyventojams, tarp kurių gali atsirasti nemažai skolininkų.
Ir ateityje teks ieškoti būdų, kaip sumažinti finansinę naštą gyventojams. „Gazprom” žada, kad iki 2008 metų Lietuva už dujas turės mokėti tiek pat, kiek ir kitos Vakarų Europos šalys. Jeigu taip atsitiks, tai vien žaliava brangs beveik dukart, o tuomet šildymo tarifai greičiausiai šoktels 25-30 proc.
Taigi pats laikas galvoti, kaip mažinti sunaudojamą šilumos kiekį, kaip panaudoti alternatyvias kuro rūšis. Gali būti, kad, mažėjant dujų sunaudojimui, kris ir jų kaina. Žinoma, rodikliu liks dar ir naftos kainos.
Valstybė turi galvoti apie vartotojus
Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas:
– Dujų kainos, mano nuomone, labai priklausys nuo to, koks bus priimtas Gamtinių dujų įstatymas. Atsižvelgiant į šį teisės aktą, teks sudaryti naujus kainodaros principus.
Aišku, kaip dieną, kad dujų kaina Lietuvai kils tiek, kiek kyla pačios žaliavos kaina pasaulio rinkose. O konkretūs įkainiai paaiškės tuomet, kai bus apskaičiuotos transportavimo išlaidos, kainų reguliavimo principai ir pan.
Prie Vakarų Europos dujų kainų, žinoma, mes priartėsime. Tačiau nereikia pamiršti, kad transportavimo kaštai Lietuvai nėra tokie dideli, kaip, pavyzdžiui, Vokietijai. Taigi ateityje mūsų šaliai už 1 tūkst. kubinių metrų dujų gali tekti mokėti apie 200 JAV dolerių. Taigi skirtumas nuo Vokietijos, kuri moka 280 dolerių, išliks, nes atstumai nėra vienodi, nors ir nemaži, transportavimo kaštai lems galutinę dujų kainą.
Manau, kad Gamtinių dujų įstatyme turėtų likti nuostata, numatanti galimybę gyventojams ir kitiems smulkiesiems vartotojams kažkaip kompensuoti padidėjusias išlaidas. Kaip tai būtų daroma, priklausys nuo patvirtintos metodikos.
Esu įsitikinęs, kad valstybė turėtų ir toliau reguliuoti dujų kainas. Iš esmės dabar kova vyksta ne dėl pačių dujų kainų, o dėl tarpininkų uždirbamų pelnų. „Gazprom” neturėtų grūmoti pirštu mūsų valstybei. Ši turėtų galvoti tik apie vartotojus, o ne apie tarpininkų pajamas. Jeigu monopolininkai sugebės diktuoti savo sąlygas, dujų kainos bus labai didelės. Kad to galėtume išvengti, valstybės kontrolė turi likti.
Brangstančios dujos, žinoma, lems visas ūkio šakas. Pirmiausia turėtų brangti šiluminės energijos, elektros gamyba, o paskui kils ir kitų ūkio šakų produkcijos kainos. Kad ir kaip ten bebūtų, už viską vis tiek teks sumokėti vartotojams.
Diskutuosime ir ieškosime kompromiso
Pranas Vilkas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas:
– Mes, Seimo nariai, stengsimės priimti tokius įstatymus, kad dujų kainos augtų kuo mažiau. O kiek jos kils, dar neaišku. Kalbama ir apie 30 proc., ir apie 10 proc. kilimą. Pats „Gazprom” kol kas tikslių skaičių neįvardijo. Kai išgirsim dujų koncerno poziciją, tuomet parlamentas grįš prie Gamtinių dujų įstatymo, kurį turėsim priimti dar šiais metais.
Tikiuosi, kad kainų klausimu dar galime su tiekėjais diskutuoti, ieškoti kompromisų. „Gazprom” vadovų tonas nėra toks griežtas, kaip anksčiau. Be to, dujų kainų reguliavimo klausimas nėra išspręstas iki galo. Koks bus Seimo sprendimas, taip pat nežinia. Artimiausiu metu viskas turėtų paaiškėti.
Žinoma, vartotojams tokie dujų tiekėjų planai nėra gera naujiena. Tačiau valstybė ieškos būdų, kaip šią naštą sumažinti. Premjeras taip pat pažadėjo kompensacijas labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių grupei. Svarbiausia turime pasirūpinti, kad dujų kainos nešoktų drastiškai ir nesukeltų šalies ekonomikos šoko.
Grupė Seimo narių yra pateikusi prašymą sumažinti dujoms skaičiuojamą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris dabar yra 18 proc. Taigi, mano nuomone, dar yra galimybių šiek tiek dujų kainą sušvelninti.
Niekas jau neabejoja, kad dujų kaina Lietuvoje netrukus susilygins su europiniais tarifais. Jeigu „Gazprom” kalba apie 2008 metus, galbūt derybų keliu šią datą pavyktų pastumti metus į priekį. O iki to laiko būtų gerai paspartinti daugiabučių renovaciją. Apšiltinus sienas, pakeitus šilumos mazgus, šilumos sąnaudos sumažėtų gal 10-30 proc. Seime yra užregistruotas pasiūlymas kompensuoti dalį palūkanų, jeigu gyventojai ims paskolas gyvenamosioms patalpoms renovuoti .
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* „Žmonių gąsdinti nereikia. Kartais nedidės. 5-10 procentų – optimali riba”, – praėjusią savaitę sakė premjeras Gediminas Kirkilas, komentuodamas, kiek gali pakilti gamtinių dujų kaina.
* „Kainos bus teisingos. Mes jau esame perspėję, kad 2007-ieji bus paskutiniai metai, kai dujos pirkėjams Vakarų Europoje parduodamos už skirtingą kainą”, – pareiškė praėjusį trečiadienį Lietuvoje lankęsis „Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas, kuris žadėjo, kad dėl konkrečių dujų kainų sprendimas bus priimtas per dvi tris savaites.
* „Įstatyme bandoma suformuluoti tam tikrus viešuosius įsipareigojimus verslui, kurie būtų daromi nuskriaudžiant kitus vartotojus. Manome, kad verslo įmonės turi pakankamai pajėgumų ir išteklių spręsti energetines problemas savarankiškai”, – tvirtino „Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.
* „Lietuvos dujų” duomenimis, 2005 metais Lietuvos vartotojai sunaudojo 3045,4 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, t.y. 5,7 proc. daugiau negu 2004 metais. Paskutinį kartą daugiau kaip 3 mlrd. kub. m dujų Lietuvos vartotojai sunaudojo 1992 metais.
* Praėjusiais metais 52,2 proc. dujų sunaudojo energetikos įmonės, 26,4 proc. – trąšų gamybos įmonė „Achema”, 11,8 proc. – pramonės įmonės, 5,5 proc. gyventojai, 3,3 proc. – smulkiojo komercinio sektoriaus vartotojai, 0,8 proc. – žemės ūkio įmonės.
* Gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom” bendrovės „Lietuvos dujos” akcininku tapo 2004 metais, kai įsigijo 34 proc. įmonės akcijų. Dabar Rusijos koncernui priklauso 37,1 proc. „Lietuvos dujų” akcijų, 38,9 proc. jų valdo bendrovė „E.ON Ruhrgas International AG”, 17,7 proc. – Valstybės turto fondas, 3,6 proc. – įvairūs fiziniai bei juridiniai asmenys.
* Šiais metais dujos vartotojams brango jau dukart. Gyventojai, per metus sunaudojantys dujų iki 90 kubų, nuo sausio 1-osios už kubą mokėjo po 1,24 Lt, o nuo liepos 1 dienos – jau po 1,46 Lt. Tiems abonentams, kurie dujų per metus sunaudoja iki 800 kubų ir moka 2,25 Lt pastoviosios kainos dalies, vienas kubas dujų kainuoja 1 Lt, o per metus suvartojantys iki 20 tūkst. kubų dujų, už vieną kubą turi mokėti po 0,76 Lt bei 12 Lt pastoviąją kainos dalį.
* Artėjantį šilumos sezoną, kai kurių miestų gyventojams centralizuotas šildymas brangs net iki 30 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, dėl gamtinių dujų kainų didėjimo centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų daugiausia keistis Ukmergėje – net 28,95 procento.
26,79 procento šiluma turėtų brangti Akmenėje, 25,76 proc. – Jonavoje, 25,14 proc. – Radviliškyje.
Mažiausia dujų kainų įtaka bus Švenčionyse – 3,47 proc. ir Širvintose – 6,25 procento. Oficialiai Kaune šilumos tarifas nesikeičia, nes „Gazprom” įsipareigojo savo valdomai „Kauno termofikacijos elektrinei” dujų kainos nekeisti iki 2008 metų.