Trūksta pajėgų, kurios matuotų specifinių teršalų kiekį aplinkoje.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Aušra teigė, kad Visuomenės sveikatos centras matuoti aplinkos taršą pramoninėje zonoje negali. Jis tai gali daryti tik gyvenamojoje aplinkoje. Todėl reikia keisti tokią tvarką reglamentuojantį įstatymą.
Gyventojai nuogąstauja, kad netoli jau veikiančios bendrovės „Neo Group” atidarius įmonę „Orion Global PET” tarša bus didžiulė. Jau dabar Lypkių gyventojai savivaldybei skundžiasi, kad dėl taršos neva gaišta ir musės.
Šių metų gegužę atlikti tyrimai parodė, kad tarša viršija leistinas normas.
Norint atlikti tikslų tyrimą, aplinką tektų stebėti bent jau metus.
Vakar pas Klaipėdos merą surengtame pasitarime nuskambėjo ir tokia mintis, kad Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, Visuomenės sveikatos centro ir Aplinkos apsaugos agentūra turėtų kurti vieningą Klaipėdos LEZ įmonių taršos stebėjimo sistemą.
Tam pinigų turėtų būti skiriama iš valstybės biudžeto.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas tikino, kad žmonių nuogąstavimai dėl taršos LEZ yra nepagrįsti. Pasak jo, atliktų tyrimų išvados turėtų nuraminti žmonių baimes.
Savivaldybės aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė teigė, kad, paaiškėjus, jog tarša pramoninėje zonoje viršija normą, būtų imtasi priemonių.
Įmonės turėtų keisti technologijas, statyti užtvaras, sodinti želdinius, kurie valytų aplinką.