Uždarant vartus sunkiai sužalotas mažametis
„Atsimenu tik tiek, kad, išgirdusi apie sūnų ištikusią nelaimę, išlėkiau iš namų basa, o tą vietą, iš kurios aidėjo jo klyksmas, pasiekiau raketos greičiu”, – pasakojo vakar dienraščiui nuo šešiamečio sūnaus lovos Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) nesitraukianti vieno Partizanų gatvės daugiabučio gyventoja.
Trečiadienio vakare masyvūs AB „Dvarčionių keramika” vartai suspaudė šiam pirmokui galvą. KMUK, į kurių Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vaiką atvežė greitoji, mažamečiui diagnozuotas kaukolės skilimas dviejose vietose.
Slegianti nežinia
Vakar berniuko būklė tebebuvo stabiliai kritiška. „Viską lems artimiausios kelios paros, – sakė jo mamai medikai. – Kadangi pažeistas kažkoks nervas, vaiko veidą gali ištikti paralyžius. Galimas ir apkurtimas”.
„Kol kas sūnus girdi, ir jo veidas atrodo dar toks pats kaip buvo, tik ištinęs”, – pasakojo sunkiai ašaras tramdanti šešiamečio mama. Moters teigimu, kraujosruvomis bei nubrozdinimais nusėtos ir kitos sūnaus kūno dalys. „Jis buvo įtrauktas į tarpą tarp vartų ir pastato sienos, į kurį vos telpa kumštis, ir vilktas ne vieną metrą”, – aiškino pašnekovė, galinti šiandien pasiguosti tik tuo, kad daugiau jokių lūžių nekonstatuota. Šios šeimos gyvenimas skilo į dvi dalis „iki nelaimės” ir „po jos”, trečiadienį apie septintą vakaro, kai į buto duris pasigirdo iš pradžių nervingas beldimas, o po to jos imtos spardyti kojomis. Kaimynei plaukus dažiusi šešiamečio mama negalėjo skubiai jų atidaryti, ir tai žinią apie nelaimę atnešusį dvylikametį iš kaimyninio daugiaaukščio išvedė iš kantrybės.
Tačiau, atidarius duris, viską pasakė dvylikamečio veidas. „Teta, prie Dvarčionių jūsų sūnus negali ištraukti galvos… Ją prispaudė…” Nelaimėlio mama teigia viską supratusi akimirksniu. Prieš akis buvo tik masyvūs „Dvarčionių keramikos” vartai, o galvoje – jau ne kartą ją aplankiusios siaubingos mintys, kad vieną kartą gali kažkas panašaus atsitikti.
Atrodė, kad košmaras nesibaigs
Pasileidusi gatvėje aidinčio klyksmo link, šešiamečio mama rado jį jau pusiau ištrauktą ir rėkiantį krauju paplūdusia burna. Šalia tupinėjo nepažįstamas neblaivus vyriškis, kaip įtariama, išėjęs iš netoliese esančio alaus baro. Kad ir kaip būtų, bet jis vienintelis bandė padėti nelaimės ištiktam vaikui.
„Ar buvo daugiau suaugusiųjų, aš nemačiau, – prisipažįsta šešiamečio mama. – Atmintyje liko tik persigandusių sūnaus kiemo draugų veidai. Negaliu pasakyti net, ar vartai buvo uždaryti, ar atidaryti, ar sustabdyti pusiaukelėje”.
„Man atbėgus, sūnus buvo įstrigęs ties kažkokiu vamzdžiu, o nepažįstamasis iš visų jėgų bandė jį ištraukti, – prisimena pašnekovė. – Pradėjau šaukti, kad jis taip neskubėtų: atrodė, kad tuoj nutrauks kurią nors klykiančio vaiko galūnę. Jį pavyko ištraukti, kilstelėjus truputį aukščiau”.
Kaip parbėgo, nešina kruvinu sūnumi į namus, jo mama neprisimena. Šis vaizdas vakar tebestovėjo akyse ir jos kaimynei, supratusiai, kad ji vienintelė dar gali logiškai mąstyti ir iškviesti nelaimėliui greitąją.
Pasak šešiamečio mamos, būdamas pusiau sąmoningas, pakeliui į KMUK sūnus dar spėjo papasakoti nelaimės aplinkybes.
Lemtinga aplinkybė
Tą vakarą mažametis, kaip įprasta, karstėsi su kiemo draugais ant automatinių „Dvarčionių keramikos” vartų su ratukais, kurie, veikiant bendrovės parduotuvei, būna per dieną atidaryti. Jie uždaromi apie septintą vakaro kartu su parduotuve.
Berniukas pasakojo, kad besikarstant paslydo jo koja. Taip ji atsidūrė tarpe tarp vartų ir parduotuvės sienos. Lemtingiausia šio įvykio aplinkybe tapo laikas – buvo septynios vakaro, kai uždaroma parduotuvė. „Kažkas nuspaudė automatinių jos kiemo vartų mygtuką, net neatėjęs pažiūrėti, ar ant jų nesikarsto vaikai”, – su nuoskauda konstatuoja šešiamečio mama.
Viena iš prielaidų, kad vaikai susirenka prie šių vartų būtent apie septintą, kai jie uždaromi ir galima pasivažinėti.
„Vartų mygtuką turėjo nuspausti sandėlininkas”, – vakar dienraščiui teigė AB „Dvarčionių keramika” parduotuvės vedėjos pavaduotoja prisistačiusi moteris. Ji tikino pirmą kartą apie nelaimę išgirdusi iš „Kauno dienos”: išvakarėse dirbo iki pusės šešių, o bendradarbiams, uždariusiems tądien parduotuvę, šiandien – poilsio diena. „Su tais vaikais ne kartą bartasi, kad jie nelaipiotų ant vartų”, – toks buvo šios pašnekovės komentaras.
Policija tyčios neįžvelgia
Redakcijos duomenimis, vakar iki vidurdienio nei sandėlininkas, nei kiti jo bendradarbiai, galėję išvakarėse dirbti iki parduotuvės uždarymo, dar nebuvo apklausti. Policija pranešimą apie šį įvykį gavo iš KMUK, į kurias pristatytas nelaimėlis. Pareigūnams atvykus į jo sužalojimo vietą, čia jau nieko nerasta. Nei ką nors galinčių paaiškinti bendrovės darbuotojų, nei nelaimės liudytojų.
Kadangi vakar iki pietų dar nebuvo oficialaus pranešimo apie šešiamečio patirtus sužalojimus, ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas.
„Greičiausiai jį pradėsime dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo”, – teigė pareigūnai, vadovaudamiesi tik neoficialiomis žiniomis iš KMUK. Valstybinės darbo inspekcijos jie nusprendė apie šį įvykį neinformuoti, nes neįžiūri jokio galimo ryšio su bendrovės veikla.
tegu tevai priziuri ka ju vaikai daro… negi dabar parduotuve samdys atskira darbuotoja kuris budes prie vartu ir vaikys vaikus…
Nors aisku, jei zino kad ten vaikai karstosi, reiketu atkreipti demesi, kai uzdasrineji vartus kas darosi…