Seimas leido miško parkus paversti privačiomis teritorijomis
Vakar Seimas panaikino draudimą buvusiems savininkams grąžinti natūra žemę miško parkuose. Šis parlamentarų sprendimas leis atsiimti žemę ne tik nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, todėl iškyla grėsmė ir miestų žaliesiems plotams.
Kaune Damoklo kardas pakibo virš Panemunės šilo, Kleboniškio, Lampėdžių ir Romainių miško parkų.
„Tam tikroms jėgoms pavyko prastumti šias pataisas. Kalbų girdėjome įvairių. Pagyvensime ir po poros metų pamatysime, kieno tvoros įbris į ežerą”, – vakar „Kauno dienai” sakė parlamentaras Algirdas Sysas.
Pasekmės – sunkiai prognozuojamos
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms vakar pritarė 53 Seimo nariai, 7 balsavo prieš ir 23 susilaikė.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas teigė, kad nuo pat pradžių protestavęs prieš tokias įstatymo pataisas.
„Dabar galime tik spėlioti, kokias tai sukels pasekmes. Aišku, kad nukentės viešasis interesas. Kalbame ne apie miškus gūdžiose pelkėse, o apie gražiausias ir vertingiausias Lietuvos vietas. Miško parkų apstu ir miestuose – Vilniuje, Kaune”, – teigė parlamentaras.
Preliminariais duomenimis, nuosavybės teisės bus atkurtos į 700 hektarų miško parkų.
Kauniečiai laukia paaiškinimų
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė vakar nesiryžo komentuoti, kokių problemų įstatymo pataisos gali sukelti Kaune.
„Kol kas trūksta elementarios informacijos. Norėtųsi tikėti, kad šis sprendimas neliečia miesto miško parkų. Reikėtų palaukti poįstatyminių aktų. Jeigu paaiškėtų, kad įstatymo pataisos miestų neišskyrė, tada kreipsimės, kad miško parkai būtų įtraukti į ypač vertingų teritorijų sąrašą”, – teigė M.Stanikūnienė.
Keisti sutapimai
A.Sysas prisiminė, kad prieš porą metų buvo pakeistas miesto parkų statusas ir jie tapo miško parkais. „Po dabartinių pataisų tai sukelia įdomių minčių. Kas galėtų paneigti, kad jau tada buvo rengiamasi leisti miško parkuose grąžinti žemę natūra?” – svarstė parlamentaras.
Įstatymo pataisų rengėjai vakar bandė išsklaidyti abejones. Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Rinkevičius BNS teigė, kad miško parkuose žemę bus galima susigrąžinti, bet ne persikelti. Taip pat teigiama, kad bus sudarytas visuomenės poreikiams ypač svarbių miško parkų sąrašas, kuriuose savininkams žemė natūra nebus grąžinama.
Vyriausybė iki gruodžio pradžios turėtų parengti specialią tvarką, kuria vadovaujantis dalis miško parkų bus pripažinti ypač vertingomis teritorijomis. Šį sąrašą turės patvirtinti Seimas.
„Parlamentarai turbūt turės apsiauti guminius batus ir keliauti po visą Lietuvą. Jeigu rimtai, daug kas priklausys nuo savivaldybių valdininkų. Nuo jų priklausys, ar miško parkas bus pripažintas nelabai svarbiu, ar bus pasiūlyta įtraukti jį į sąrašą. Tai jau kelia pagrįstų įtarimų”, – tvirtino A.Sysas.
Kitas žingsnis – statybos
Kauno apylinkėse ir iki šiol netrūko bandymų užvaldyti miško parkuose esančią teritoriją. Kačerginėje net bandyta tai įteisinti rengiant bendrąjį planą.
Tuomet taip pat kalbėta, kad vaizdingame pušyne bus suformuoti sklypai, kurie bus grąžinti buvusiems savininkams. Po vakarykščio Seimo sprendimo tam neliko jokių kliūčių. Be to, gali padidėti ir invazijos į Kačerginės pušyną mastai. Preliminariais duomenimis, Kačerginėje vieno aro kaina siekia 40 tūkstančių litų.
Vieša paslaptis, kad nuosavybės teisių atkūrimas dažnai tebūna priedanga turtingiems ir įtakingiems žmonėms įsigyti sklypus. Jie iš anksto susitaria su savininkais, o vėliau patys rūpinasi, kad žemė būtų grąžinta.
Atkūrus nuosavybės teises, dažniausiai įteisinamos ir statybos. Taip nutiko Kleboniškyje ir kitose Kauno vietose. Savininkai žemę susigrąžino rekreacinės paskirties teritorijose, tačiau vėliau paskirtis buvo pakeista.
„Mane bandė įtikinti, kad įstatymo pataisose numatyta nemažai saugiklių. Tačiau netikiu tuo. Priėmėme ne vieną įstatymą, bandantį apsaugoti gražiausias Lietuvos vietas, tačiau žiūrėkite, kas darosi paežerėse, Neringoje. Esu įsitikinęs, kad dauguma savininkų, miško parkuose atsiėmusių žemes, vėliau jas parduos. Jų interesas – gauti pelną”, – tvirtino A.Sysas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dėl to gali nukentėti labiausiai žmonių lankomos vietovės: Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Trakų, Alytaus rajonų paežerės.