Italų labdaros nuotykiai Lietuvoje

Kauno našlaičių ir senelių namų globėjo italo Serdžio Paterlinio dovanotas kompiuterinis tomografas sukėlė galvos skausmą miesto medikams ir valdininkams

Kaunui prieš metus padovanotas kompiuterinis tomografas, kurį į Lietuvą atvežė italų labdaros organizacijos atstovas Serdžio Paterlinis, neiškeliaus į Vilnių, kaip buvo nuogąstauta. Tačiau medicinos technikos specialistai teigia, kad 11 metų kompiuterinis tomografas yra seniena, kurį nežinia, ar pavyks prikelti antrajam gyvenimui.

Buvo skirta kauniečiams

Prieš metus Italijos Briešės miesto labdaros organizacijos atstovas Serdžio Paterlinis, garsėjantis labdaringa veikla Lietuvoje, Kaunui perdavė prieš 11 metų pagamintą „Philips” firmos kompiuterinį ašinį tomografą „Tomoscan SR 5000”, iki tol penkerius metus tarnavusį vienoje Italijos gydymo įstaigų. Šia gera žinia istoriją apie tomografą būtų galima ir baigti, nes aparatas yra šiuolaikinės medicinos būtinybė, padedantis ištirti žmonių sveikatą bei išsaugoti gyvybę. Tačiau čia atsirado ir vienas „bet”.

Kompiuterinį tomografą labdaros teikėjai su Kauno savivaldybės politikų ir Sveikatos skyriaus valdininkų žinia perdavė Kaune esančiai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) poliklinikai. Pradžioje tikėtasi, kad aparatas tarnaus VRM pareigūnų diagnostikai, tačiau netrukus pasklido informacija, kad poliklinika likviduojama. Pasikeitė ir jos vadovybė, po to tomografą ketinta išgabenti į VRM priklausančią polikliniką Vilniuje. Po šių žinių sujudo Kauno politikai, kurie balandžio mėnesį kreipėsi į Vyriausybę, prašydami, kad ši paliktų miestui dovanotą brangų aparatą.

Į Kauną atvykęs pats Serdžio Paterlinis miesto mero prašė, kad tomografas neiškeliautų, o liktų kauniečiams. Nuo kompiuterinio tomografo atsiradimo praėjo jau metai ir tik neseniai Vyriausybė VRM Kauno polikliniką įgaliojo grąžinti miestui dovanotą tomografą. Istorija ir šioje vietoje galėtų baigtis, tačiau aiškėja, kad niekam iki šiol nerūpėjęs medicinos aparatas gali tikti tik metalo laužo supirktuvėms.

Gal kam reikia tomografo?

Buvęs mero patarėjas Erikas Tamašauskas, kuravęs socialinius klausimus, teigia, kad tuomet Kauno savivaldybei reikėjo greitai apsispręsti, ar priimti italų pasiūlytą medicinos aparatą. „Jie reikalavo skubiai priimti sprendimą, nes kažkas jiems ten degė, priešingu atveju teigė atiduosiantys tomografą kitiems. Iš pradžių perklausėm savas miesto poliklinikas, bet nieks jo nenorėjo. Visai atsitiktinai pasirinkom VRM polikliniką. Jos vadovai po kelių dienų sutiko paimti tomografą”, – prisiminimais dalijosi Kauno politikas.

VRM poliklinikai paskirtas medicinos diagnostikos aparatas buvo atiduotas saugoti į Kaune įsikūrusio VRM 1-ojo pulko sandėlį. Iki šio pavasario, kai buvo sužinota apie planus išvežti tomografą į Vilnių, medicinos aparato likimu niekas nesidomėjo. Nesidomėjo jo realia technine būkle nei VRM poliklinika, nei miesto žinion perimanti Savivaldybė. Iki šiol apie aparatą žinoma tik iš dokumentų ir jo ateitis sprendžiama tik biurokratų dokumentuose. Medicinos aparatas pragulėjo visą žiemą VRM 1-ojo pulko sandėlyje, iki šiol stovi supakuotas toks, kokį jį atvežė italai.

Specialistą nustebino aparato būklė

Išgirdęs apie metus sandėlyje prastovėjusį įrenginį Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Medicinos technikos tarnybos sektoriaus viršininkas Edis Čiukšys nustebo, kad toks jautrus elektroninis įrenginys tiek laiko buvo sandėlyje. Tokie aparatai, pasak E. Čiukšio, dažniausiai laikomi specialiose šildomose patalpose supakuoti specialiose drėgmei atspariose pakuotėse. Ne vienus metus su panašia aparatūra dirbantis specialistas sutiko apžiūrėti tomografą.

Tai, ką pamatė, nustebino. Visų pirma specialistui į akis krito didelis aparatą valdantis kompiuteris – vienas požymių, kad gaminys yra senos modifikacijos, tokių, sako, Lietuvoje net nėra. „Gali būti, kad jis baigtas gaminti 1995 metais, tačiau pradėtas, pavyzdžiui, 1990-aisiais. Nieko nežinoma ir apie rentgeno vamzdžio būklę, kurio pakeitimas kainuotų apie 200 tūkstančių litų”, – sakė E.Čiukšys.

Kad tomografas pasenęs ne tik fiziškai, bet ir morališkai, patvirtino VRM poliklinikos Kaune vadovas Artūras Krūvelis, kuris taip pat atsakingas ir už aparato perdavimą miestui. Jis teigia, kad buvo kreiptasi į gamintoją „Philips”, kuris informavo, kad paskutinės atsarginės detalės buvo pagamintos praėjusiais metais. „Jie mus informavo, kad tokie aparatai gaminti 1995 metais ir atsarginės jų dalys baigtos gaminti 2005 metais. Atsakė, kad galėtų aparatą įjungti, tačiau nedavė garantijos, kad jis veiks. Vėliau Savivaldybė pareiškė norą aparatą pasiimti”, – teigė A. Krūvelis.

VRM Kauno poliklinikos vadovas teigė, kad tomografą norėta išvežti į Vilnių, nes ten buvo rastos tinkamos patalpos. Kaune tokių patalpų esą nebuvo, todėl aparatas buvo paliktas sandėlyje.

Tinkamas tik muziejui

Kompiuterinis tomografas VRM 1-ojo pulko sandėlyje buvo laikomas net ir per didžiuosius praėjusios žiemos šalčius, kai temperatūra naktimis krisdavo iki 30 laipsnių šalčio. VRM 1-ojo pulko pareigūnai tvirtina, kad čia temperatūra niekada nenusileidžia žemiau nulio, tačiau medicinos aparatūros specialistas sako, kad ir tai beveik garantuoja, jog elektronika bus pažeista, galbūt – nepataisomai.

Pasak E.Čiukšio, tiek laikymo VRM 1-ojo pulko sandėlyje, tiek ir transportavimo iš Italijos sąlygos buvo labai prastos. „Sandėlyje kaupiasi drėgmė, ji patekusi į vidų galėjo pažeisti jautrią elektroniką, kuri apsaugota tik polietilenine plėvele. Duočiau tik 30 procentų, kad jis veiks. Net naują išpakuotą aparatūrą, gabenant ją iki montavimo vietos idealiai lygiomis grindimis, galima vežti tik apie 100 metrų, o transportuojant aparatą taip, kaip jis yra supakuotas, galėjo daug kas nepataisomai sugesti, nes buvo vežama be amortizatorių. Taisyklingai gabenant tokį aparatą, jis turėtų būti pakabintas ant spyruoklių, viduje turėtų būti guminės pagalvės, o visa aparatūra uždaryta hermetiškose dėžėse”, – sakė E.Čiukšys.

Apžiūrėjęs visą įrenginį, medicinos technikos specialistas rado dar vieną gedimą: sulankstytą stalą, kuris buvo įsirėžęs į elektroninę tomografo dalį. „Tinka tik į muziejų”, – tokia buvo paskutinė medicinos technikos specialisto išvada.

Skaičių magija

Prieš metus, rugpjūčio mėnesį į Kauną labdarą atvežę italai „Kauno dienai” teigė, kad aparatas vertas beveik 7 milijonų litų, tačiau iš Vyriausybės paskelbto nutarimo dėl tomografo perdavimo aiškėja, kad aparato įsigijimo vertė tėra 450 tūkstančių litų, o jo likutinė vertė dabar tesiekia 349 tūkstančius litų. Tačiau tomografas galėtų būti tiek vertas tik tuo atveju, jei jis veiktų.

Pasak KMUK medicinos technikos tarnybos sektoriaus viršininko E.Čiukšio, be jau minėto galimo rentgeno vamzdžio pakeitimo, kuris kainuotų 200 tūkstančių litų, aparato įjungimas bei specialių patalpų parengimas kainuotų apie 150 tūkstančių litų. Dar apie 200 tūkstančių litų kainuotų metinė tomografo priežiūra. „Turint omenyje, kad yra tik 30 procentų tikimybė, jog aparatas veiks, tai būtų per didelė rizika, juolab kad aparatas veiks tikrai nestabiliai. Naujo tinkamo poliklinikai naudoti tomografo pirkimas už maždaug 1,5 milijono litų, būtų ekonomiškai labiau pagrįstas”, – sakė E.Čiukšys.

Įrenginys tiks poliklinikai

Tačiau aštri specialisto kritika Savivaldybės valdininkų negąsdina. Laikinai einantis Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjo pareigas Algimantas Kažemėkaitis sako, kad aparatą ketinama perduoti Dainavos poliklinikai. „Galvojama, kad aparatas tiktų Dainavos poliklinikai ir šie Savivaldybės planai nepasikeitę, tačiau teisiškai savivaldybė dar neperėmė šio aparato. Yra informacijos, kad šis aparatas buvo naudojamas bendrojo profilio poliklinikoje, mes pagal šią nuostatą manome, kad jis tiktų ir mūsų poliklinikai Kaune. Labdaros dovanotojas teigė, kad apie 30 procentų resursų šio aparato dar yra likę, jis dar turėtų tarnauti”, – teigė A.Kažemėkaitis.

Dar konkrečiau apie tomografo panaudojimo galimybes kalba Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius. „Esam pasiskaičiavę ir aptarę su „Philips” serviso firma, kuri užsiims to kompiuterinio tomografo servisu ir instaliacija. Žinom, kad reikės keisti rentgeno vamzdį. Viską įvertinus Savivaldybė turi prisiimti įsipareigojimą skirti 300 tūkstančių litų rentgeno vamzdžio keitimui ir kasmetiniam servisui, be kurio yra negalimas kompiuterinio tomografo priėmimas. Šio modelio liko tik keli egzemplioriai pasaulyje. Be Savivaldybės finansinių garantijų „Philips” firmai atstovaujanti „Apex medicus” nesutinka teikti serviso paslaugų. Metinis aparato aptarnavimas dar kainuotų 150-200 tūkstančių litų”, – teigė G.Andziukevičius. Pasak jo, „Apex medicus” duoda garantiją, kad aparatas veiks dar pusantrų metų, po to savo iniciatyva firma neva aparatą pakeistų į naujesnį. Esą tokį sprendimą firma padarė apžiūrėjusi aparato dokumentaciją.

Beje, bendrovė „Apex medicus” yra minima didelį rezonansą visuomenėje sukėlusioje rentgeno aparato pirkimo byloje prieš trejus metus. Tuomet dokumentų klastojimu parduodant angiografijos aparatus kaltintas buvęs sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Kaltinamąja byloje buvo ir bendrovės „Apex medicus” vadovė Eglė Žukauskienė. Ši bendrovė, sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pardavė angiografijos aparatą už 3,5 milijono litų Klaipėdos jūrininkų ligoninei. Sutartis buvo pasirašyta 2003 metų kovo mėnesį, kai postą paliekantį ministrą K.R.Dobrovolskį pakeitė Juozas Olekas. Pasak prokuratūros, dokumentai buvo pasirašyti klastojant – atgaline data, K.R.Dobrovolskiui jau nesant ministru. Pareigūnai teigė turėję tai patvirtinančius garso įrašus. Tačiau teismas kaltinamuosius išteisino, nes kaltintojai nepateikė pakankamai patvirtinančių duomenų, kad įrašytuose pokalbiuose kalbama apie angiografijos pirkimo sutartis.

Atsilikimo požymis

KMUK Radiologijos klinikos vadovas Algidas Basevičius teigia, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 40 kompiuterinių tomografų, kurie nėra vienodo pajėgumo.

„Visas pasaulis vystosi daugiasluoksnės kompiuterinės tomografijos linkme. Toks aparatas, kokį norima perduoti Dainavos poliklinikai, yra vienasluoksnis, jis vienu momentu daro vieną pjūvį. Šiuo metu Lietuvoje geriausi aparatai vienu metu daro 16 pjūvių, tai yra 16 skirtingų vaizdų, kurie leidžia įžiūrėti smulkias struktūras, o tai pagreitina medicininį tyrimą. Jo kokybė yra geresnė. Ištirti širdį, smulkias kraujagysles ar žarnyną su vienasluoksniu aparatu negalima. Tačiau ir 16 sluoksnių aparatai pasaulyje jau laikomi atsilikimu, nes vis plačiau naudojami 64 sluoksnių. Tačiau bendro pobūdžio kompiuterinės tomografijos tyrimą atlikti su vienasluoksniais aparatais galima”, – teigė A.Basevičius.

Reikia išmokti mandagiai atsisakyti

Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus mano, kad naudoti labdaringą medicinos techniką yra rizikinga. „Nerizikuočiau po tokiu tomografu gultis, nežinia, ar tai nepavojinga. Kaunas ir Kauno poliklinikos – ne sąvartynas. Aš su visa pagarba žiūriu į mecenatus ir globėjus, bet pirma reikėtų, kad mūsų specialistai peržiūrėtų ir patikrintų tai, ką priimam. Dabar gi lankstomės iki žemės ir dėkojam gavę katę maiše. Daugelis mūsų medicinos įstaigų turi įsigijusios pakankamai naujus tomografus. Ar aparatas turi garantiją, ar ne, į šiuos klausimus turėjo atsakyti mūsų Sveikatos skyriaus specialistai. Galbūt dėl politikų džiugesio gavus labdarą jie pabijojo atsisakyti”, – teigė G.Jankus. Pasak valdininko, patys labdaros davėjai neįsižeistų, o suprastų, kokia labdara mums reikalinga. Privalome daryti labdaros atranką, nes nuo to priklauso žmonių sveikata.

G.Jankaus mintims antrino ir laikinasis Sveikatos skyriaus vedėjas Algimantas Kažemėkaitis. Jis teigė, kad labdaros davėjai turėtų žinoti savo veikimo galimybes čia Lietuvoje, ypač tie, kurie nori padovanoti medicinos techniką. Labdaros teikėjai turėtų suderinti jos atvežimo klausimus su Lietuvos įstatymais, kurie reglamentuoja jų patekimo į šalį tvarką.

Tačiau kur šie geri valdininkų patarimai buvo tuomet, kai jų labiausiai reikėjo prieš metus tomografą atvežant į Kauną?