Skolų išieškotojų nuomone, jų klaidas turėtų vertinti teismas, o ne Teisingumo ministerija
Vien tik per rugsėjį teisingumo ministras Petras Baguška sustabdė dviejų antstolių įgaliojimus, kol pareigūnai baigs dėl piktnaudžiavimo pradėtus ikiteisminius tyrimus ir galbūt teisme bus paskelbti nuosprendžiai. Dar keturiose antstolių kontorose praėjusią savaitę surengtas netikėtas Teisingumo ministerijos patikrinimas.
Tokie įvykiai pasėjo nerimą Antstolių rūmuose, kurių vadovybė jau ėmė skambinti pavojaus varpais, kad esą taip kėsinamasi į antstolių nepriklausomumą.
Naujas ministras, nauja tvarka
Nuo rugsėjo pradžios nebegali dirbti Šiaulių antstolis Artūras Bložė, dėl kurio veiksmų areštuojant skolininko turtą buvo pradėtas ir tebetęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Po kelių savaičių ministras P.Baguška sustabdė Klaipėdos antstolio Zenono Zenkevičiaus įgaliojimus, kuriam taip pat pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Atrodo, kad antstoliai, iki šiol aštriausiai kritikuoti dėl abejotinų vykdomųjų išlaidų, susilaukė griežtesnės Teisingumo ministerijos kontrolės. Tačiau Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė nuogąstavo, kad pastarųjų savaičių įvykiai gali liudyti ydingai besiformuojančią praktiką, kuri sugriaus antstolio nepriklausomumo institutą bei konstitucinį valdžių atskyrimo principą.
„Antstolis, vykdydamas sprendimą, yra nepriklausomas. Tai yra įtvirtinta įstatymu. Tačiau tenka apgailestauti, kad antstoliai yra neapsaugoti nuo politinių sprendimų įtakos. Jau tapo kone tradicija, kad kiekvienas tiesingumo ministras imasi naujų darbo ir vadovavimo metodų”, – tvirtino I.Karalienė.
Didžiausią nerimą Antstolių rūmams kelia tas faktas, kad antstolių įgaliojimai buvo sustabdyti dar tebesitęsiant ikiteisminiam tyrimui.
„Iki šiol buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl antstolių veiksmų, tačiau dar nebuvo atvejų, kad antstoliui būtų paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Dauguma ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti, kai kurie tęsiami. Mūsų susirūpinimą sukėlė teisingumo ministro pozicija, kai dviejų antstolių įgaliojimai buvo sustabdyti vien tik gavus informaciją apie šiems asmenims pareikštus įtarimus”, – teigė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.
Neįmanoma įvertinti visų aplinkybių
I.Karalienė, akcentuodama nenorinti kritikuoti teisingumo ministro sprendimo, įsitikinusi, kad jis buvęs skubotas: „Įstatymas įtvirtina dispozityvią teisę ministrui apsispręsti, stabdyti ar ne antstolio įgaliojimus. Tačiau Antstolių įstatyme nėra aiškiai apibrėžti pagrindai, kuriais remdamasis ministras gali stabdyti įgaliojimus”.
Be to, anot pašnekovės, Teisingumo ministerija nėra baudžiamojo proceso dalyvė, todėl jos tarnautojai negali susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.
„Ministerija dėl objektyvių priežasčių negali įvertinti nei bylos sudėtingumo, nei inkriminuojamos veikos pavojingumo. Teisingumo ministerija savo kompetencijos ribose negali išspręsti šio klausimo ir įvertinti situacijos objektyviai, nes negali susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga”, – aiškino I.Karalienė, pripažindama, kad ir Antstolių rūmai negali susipažinti su baudžiamąja byla.
Antstolių įgaliojimų stabdymą gali inicijuoti ir ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, tačiau nė vienu atveju to nebuvo padaryta.
„Mūsų nuomone, šis klausimas net negali būti priskirtinas Teisingumo ministerijai, nes ji negali įvertinti visų aplinkybių. Mes ketiname inicijuoti įstatymo pataisas, kad įgaliojimus būtų galima stabdyti tik antstoliui pareiškus kaltinimus”, – dėstė I.Karalienė.
Veiksmus galima apskųsti
Pašnekovė suabejojo, ar sprendžiant minėtą klausimą nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
„Asmuo negali būti apkaltintas iš karto, kai tik jam pateikti įtarimai. Kas atlygins žalą antstoliui, jeigu ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas?” – retoriškai klausė Antstolių rūmų atstovė.
Teisingumo ministras viešai suabejojo dėl antstolių nepriekaištingos reputacijos, tačiau, anot I.Karalienės, apie tai būtų galima kalbėti tik po apkaltinamojo nuosprendžio.
Kaip analogą ji paminėjo teisėjų priimamus sprendimus, kurie vėliau peržiūrimi apeliacine ir kasacine tvarka. Peržiūrėjus ir panaikinus procesinius sprendimus, baudžiamoji atsakomybė teisėjams nėra taikoma. Tad ir suklydus antstoliui, jo klaidas reikėtų vertinti pagal įstatymą, kuris numato, kaip ta klaida yra taisoma ir kokiu būdu atlyginama žala.
Anot pašnekovės, sprendimų vykdymo proceso dalyviai teismui gali skųsti visus antstolių procesinius veiksmus – taip užtikrinama jų teisių apsauga ir tam tikras antstolių darbo klaidų taisymas. Tačiau nesunku įsivaizduoti, kur link pakryptų sprendimų vykdymo procesas, jeigu visi teismų ištaisyti netyčiniai procesiniai pažeidimai taptų antstoliams inkriminuojama nusikalstama veika, dėl kurios būtų urmu stabdomi jų įgaliojimai.
Nustatys aiškesnius principus
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Algis Baležentis akcentavo, kad ministrui teisę sustabdyti antstolio įgaliojimus numato Antstolių įstatymas: „Ministras gali stabdyti įgaliojimus, kai antstolis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstama veika. Taigi sprendimas priklauso nuo ministro valios ir šiuo atveju jis tikrai ja pasinaudojo pagal įstatymą. Nemanau, kad ministerija varžo antstolių nepriklausomumą, nes ministras tik pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise”.
Kalbėti apie masinį reiškinį taip pat nėra pagrindo, nes iki šiol tik dviejų antstolių įgaliojimai yra sustabdyti. Kiekvienu tokiu atveju buvo įvertinamos aplinkybės ir išnagrinėta, kokia nusikalstama veika įtariamas antstolis, ar jo veiksmais padaryta žala, kokios pasekmės ir pan.
Vis dėlto direktorius pripažino, kad susidariusi situacija išryškino kai kurias abejones. Jeigu antstolį nuo pareigų galintis nušalinti prokuroras to nedaro, tai kyla klausimas, kodėl to imasi ministras.
„Atsakymo į šį klausimą nėra, nebent teismas kada nors spręstų, ar ministro įsakymas sustabdyti antstolio įgaliojimus yra teisėtas”, – akcentavo A.Baležentis.
Jis atkreipė dėmesį, kad antstolių procesinių veiksmų teisėtumą vertina tik teismas pagal Civilinio proceso kodeksą: „Man asmeniškai taip pat nesuprantama tokia praktika, kai turto arešto aplinkybes imasi aiškintis ikiteisminio tyrimo institucija, o ne teismas. Beje, vienu atveju teismas jau buvo pripažinęs, kad kai kurie antstolio veiksmai buvo neteisėti, tačiau dabar šiuos veiksmus vertins ir prokurorai. Tokia situacija atrodo gana keistai. Skolininkas ir išieškotojas turi aktyviai dalyvauti procese ir ginti savo teises, tačiau kartais susidaro įspūdis, kad skolininkai mėgina ginti savo teises kitokiais būdais, nei numato įstatymai”.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ministro pavedimu yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia taisykles, reglamentuojančias antstolių įgaliojimų sustabdymo tvarką.
„Svarbu nustatyti aiškesnius kriterijus, kada tikrai reikėtų sustabdyti antstolių įgaliojimus: bus įvardyti atvejai, kada ministras privalo tai padaryti, ir kada gali pasinaudoti šia teise. Tada šiuo klausimu bus daugiau aiškumo”, – vylėsi pašnekovas.
Mažų skolų turi nelikti
Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, taip pat teigė nematąs nieko blogo, jeigu ministras pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise.
„Sunku komentuoti, ar buvo būtinybė naudotis šia teise, nes nežinau konkrečių bylų aplinkybių. Tačiau to nereikėtų vertinti, kaip antstolių nepriklausomumo varžymą. Antstoliai savo darbe nėra visiškai nepriklausomi, nes jie vykdo teismo, kitų valstybės pareigūnų sprendimus. Jam tokia funkcija deleguota valstybės, taigi valstybė, ministerija, turi teisę kontroliuoti antstolių veiksmus ir reaguoti, jeigu yra nustatyti konkretūs pažeidimai”.
Anot J.Sabatausko, anksčiau buvo labiau girdėti kreditorių skundai, kad antstoliai nesugeba išieškoti skolų. Šiam procesui pajudėjus, daugiau ima skųstis skolininkai, kurie turi atlyginti ir skolas, ir sumokėti antstoliui už darbą.
Iki šiol bene daugiausia kritikos antstoliai sulaukdavo dėl pernelyg didelių bylos vykdymo išlaidų. Neseniai į „Kauno dieną” užsukusi kaunietė skundėsi, kad išieškodamas vos 7,5 lito skolą antstolis, nieko nepranešdamas, nuo jos sąskaitos nusirašė 215,5 lito sumą.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė vylėsi, kad ateityje antstoliams iš viso nereikės išieškoti tokių mažų sumų. Dar viena darbo grupė vertina ekonominį vykdomųjų išlaidų pagrįstumą ir rengia metodiką, kaip racionaliai nustatyti įkainius už antstolių atliktą darbą.
„Mažų skolų išieškojimas nėra gera praktika. Ar 7 litus ar 227 litus išieškoti antstolis taiko visiškai analogiškas priemones: užvesti bylą, siųsti užklausimą į „Sodrą”. Antstolis patiria tas pačias vykdymo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio skolą išieško”, – akcentavo I.Karalienė.