Vorai namuose – mieli pūkuotukai

Bijoti reikia ne didelių, o mažų vorų.

Įsivaizduodami nebūtas grėsmes, žmonės vengia į šeimą priimti egzotišką augintinį. Tačiau tie, kurie išdrįsta, nė kiek nesigaili ir grėsmingai atrodantį vorą paukštėdą vadina „mielu pūkuotuku”.

Įkandimas – kaip bitės

Ant delno vos telpantį vorą paukštėdą prisijaukinti nesunku. Nors paukštėdos yra patys didžiausi vorai pasaulyje, tačiau agresyvumu tikrai nepasižymi.

Gamtininkas Richardas Ričkus, namie auginantis egzotiškąjį gyvūnėlį, aiškino, kad mažas, vos 1,5 cm dydžio voras „Juodoji našlė” yra kur kas pavojingesnis.

Pasak gamtininko, žmogui paukštėdos bijoti nereikia. „Šio voro įkandimas tolygus bitės įgėlimui”, – tikino jis.

R.Ričkus pabrėžė, kad paukštėdų būna visokių rūšių, todėl, prieš perkant tokį gyvūną, būtinai reikia išsiaiškinti jo kilmę, kad būtų galima tinkamai prižiūrėti.

Sąlygos – kaip laisvėje

Sužinojus, kokiomis sąlygomis voras gyvena laisvėje, reikia pasistengti, kad jis taip pat jaustųsi ir terariume.

Paukštėdų gimtinė yra Pietų Amerika ir Afrika, todėl namie privalo būti panaši temperatūra, kaip ir šiose šalyse. Pastovi drėgmė taip pat būtina.

Šerti voriuko dažnai nereikia. Užtenka poros kartų per mėnesį. Maži paukštėdžiukai ėda mažus vabzdžius, muses, musių lervas, kurių galima įsigyti bet kurioje zooprekių ar žvejybos reikmenų parduotuvėje.

Paaugę vorai nesunkiai sudoroja ir peliukus, kurių taip pat galima nusipirkti.

Bijo skersvėjų

Augdami vorai keičia „marškinius”. Pasak gamtininko R.Ričkaus, dažnas išsinėrimas – geras ženklas. Tai reiškia, kad gyvūnas sveikai auga ir gerai jaučiasi.

Suaugę vorai neriasi nedažnai, per metus kartą ar dar rečiau.

R.Ričkus įspėjo, kad, kaip ir dauguma gyvūnų, paukštėdos bijo skersvėjų, todėl prie lango terariumo palikti nederėtų.

Jeigu žmogus yra rūpestingas, voriukas išgyvena apie 20-30 metų.

Tinklai – aplink ranką

Studentė Aušra, jau ketvirtus metus auginanti paukštėdą, sakė, kad šio padarėlio nekeistų į jokį kitą.

„Vorą gavau dovanų ir iš pradžių bijojau net per stiklą į jį žiūrėti, o dabar beveik kasdien jį imu rankomis”, – pasakojo Aušra.

Pasak egzotiškojo gyvūno mylėtojos, jai labiausiai patinka, kai voras tinklais raizgo rankas. Svečiai, pamatę neįprastą gyvūną, visada juo susidomi ir greitai susidraugauja, nes Aušros voras – tikrai draugiškas, nelinkęs konfliktuoti padarėlis.