Spalio pradžia šviesiai nuspalvina pedagogų šventę, dabar jau minimą kaip Tarptautinę mokytojų dieną. Šventė trunka akimirką, o kaip atrodo geriausiais pripažintų mokytojų kasdienybė?
Kasmet nuo 1998-ųjų Lietuvos pedagogai turi šansą tapti Metų geriausiuoju mokytoju. Atranką atlieka savivaldybių švietimo skyriai ir apskrities specialistai. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos specialistės Onutės Kacevičienės, „komisijai tenka pasukti galvą iš geriausiųjų atrenkant pačius geriausius ir labiausiai nusipelniusius mokytojus”.
Metų geriausiomis šiemet buvo pripažintos penkios mokytojos, premijos joms buvo įteiktos kovo 17 dieną.
Beje, premija nuo 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) buvo padidinta iki 120 MGL, kad laureatai gautų apvalią 10 tūkst. litų sumą. Kaip sakė mano kalbintos laureatės, tai ne tik garbingas jų kasdienio triūso įvertinimas, bet ir nemenka paspirtis šeimos biudžetui. Tiesa, mano pašnekovės labiausiai džiaugėsi, kad buvo pastebėti jų darbai ir pedagoginė patirtis.
Nežinomi šviesuolių vardai
Ar visuomenė dažnai prisimena geriausiųjų mokytojų vardus? Leidinyje „Kas yra kas” neaptikome tituluotų pedagogų. Jame paminėti Metų žmonės, atskirai surašyti valstybinius apdovanojimus pelnę asmenys, habilituoti šviesuliai, o šit Metų mokytojų nuo 1998-ųjų iki 2004 metų – nė ženklo. Paskutiniame „Kas yra kas” leidinyje surašytos keturios 2003-ųjų metų geriausiųjų mokytojų pavardės. O kur ankstesnieji?
LŽ pasidomėjo, kaip gyvena šių metų geriausiomis pripažintos mokytojos.
Specialistus ruošia… Airijai
Šiaulių profesinio rengimo centro vyresnioji profesijos mokytoja Laima Venckūnienė pedagoginį darbą dirba jau septyniolika metų. Moko moksleivius maisto ruošimo technologijos paslapčių. Mokiniai, atėję studijuoti prekybos ir verslo specialybės, čia įgyja dvi profesijas – virėjo ir padavėjo. „Tai itin populiarios profesijos. Baigę mūsų mokyklą jaunieji specialistai nesunkiai suranda darbą. Didesnioji dalis palieka Šiaulius, važiuoja į sostinę, tikėdamiesi daugiau užsidirbti. Nemažai mūsų parengtų virėjų ir padavėjų išvažiuoja į Angliją, Airiją ir Ispaniją. Juos ten noriai priima. Kiekvienam pedagogui skaudu, kad jų mokiniai negali savame krašte normaliai dirbti ir užsidirbti”, – dėstė savo požiūrį į skaudžią emigracijos problemą mokytoja Venckūnienė. Ji pati ilgokai dirbo gamyboje, buvo virėja, gamybos vedėja visuomeninio maitinimo įstaigose. Kai baigė Vilniaus universitete ekonomiką, atėjo dirbti į profesinio rengimo centrą. Kasdien – aštuonios pamokos ir bendravimas su maždaug šimtu mokinių ir kolegų, tačiau patikino, kad darbas jai teikia pasididžiavimą ir jo keisti nenorėtų. Dalį gautos premijos pedagogė atidėjo dukros studijoms Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dar surengė puotą visam kolektyvui geriausiame Šiaulių miesto restorane.
Įsteigė premiją mokykloje
Dalia Visockienė, Prienų rajono Išlaužo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir lietuvių kalbos mokytoja šiemet skaičiavo trisdešimt pirmąjį rugsėjį. Pedagogė didžiuojasi savo mokykla. Ne vien tuo, kad ji nauja, kad čia yra visos sąlygos dirbti.
„Esame gyva, judanti į priekį mokykla. Mokomės iš kitų ir savo patirties. Geras kolektyvas, nuoširdūs santykiai su mokiniais, mokytojais ir tėvais skatina tobulėti. Dalyvavau kuriant mokyklos tobulinimo strateginio plano struktūrą, esu mokyklų vidaus audito konsultantė, tenka daug važinėti po Lietuvą, perteikti patirtį. Manau, kad mano darbo įvertinimas – tai visos mokyklos laimėjimas”, – pasakojo Visockienė. Gavusi garbingą premiją mokytoja atidavė paskolą ir nutarė įsteigti kasmetinę simbolinę premiją geriausiam mokiniui. Tai bus kasmet pavasarį įteikiamas apdovanojimas mokiniui, labiausiai per vienus metus išgarsinusiam mokyklos vardą. Šiemet premija buvo įteikta dešimtokei Viktorijai Kazerskaitei – biologijos olimpiados nugalėtojai. Apdovanojimas pavadintas „Pasidžiaukime kartu”.
„Jaučiu širdagraužį, kad mūsų gerąją mokyklą šiemet paliko dvi pedagogės. Tikybos mokytoja išvyko į Vokietiją, o pradinukų – į Airiją. Išvažiavo užsidirbti. Jau ir mokytojų emigracija tampa problema. Iš pradinukų mokytojos gavau sveikinimą. Rašo, kad labai ilgisi Lietuvos ir Išlaužo mokyklos”, – papasakojo Visockienė.
Širdimi ir akimis
Mokytojo profesija – išskirtinė. „Dailidė turi darbo įrankį, gydytojas – dėkingą pacientą, o mokytojas – širdį ir akis. Manau, pedagogai nusipelno daugiau pagarbos ir įvertinimo. Lai būna daugiau apdovanotųjų ir pagerbtųjų. Kai man pranešė apie premiją, nepatikėjau, pamaniau, gal suklydo. Juk to vertų pedagogų daug”, – sakė Virginija Antonovienė, Ringuvos specialiosios mokyklos mokytoja, specialioji pedagogė metodininkė. Metų premija buvo įvertinta jos 30 metų patirtis mokant ir auklėjant vaikus su protine negalia. Tai – specialių poreikių mokiniai, kuriems reikia pedagogo išskirtinio dėmesio, rūpesčio ir pasirengimo šiuos vaikus išleisti į gyvenimą. Mokytoja dėsto etiką ir geografiją, dalyvauja kuriant vadovėlius, rašo metodinius darbus. Prieš šešerius metus baigė magistrantūros studijas universitete. Dabar ji dirba specialiąja pedagoge ir Romuvos mokykloje. Jos pagrindinėje mokykloje neužtenka darbo krūvio. Vyras Aleksandras – irgi mokytojas, dukra Ingrida baigė specialiąją pedagogiką, dirba mokytoja Šiauliuose.
Dar viena 2006-ųjų laureatė – Lolita Jolanta Navickienė darbuojasi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje muzikos mokytoja eksperte. Dabar jai – kūrybinės atostogos, tačiau sako dirbanti dar daugiau nei mokykloje: kuria įdomų leidinį, kuris finansuojamas iš struktūrinių ES fondų. „Tai leidinys klasės vadovui, padėsiantis jam spręsti auklėjimo problemas. Leidinys mėgins patarti, kaip kurti draugišką mokyklą ir klasę, mokys mokytoją auklėti moksleivį nepastebimai, ugdys pilietiškumą ir demokratiją. Parengus leidinį, į projektą įsijungs apskričių komandos-savanorės, kurios mokysis taikyti siūlomus metodus praktiškai”, – pasakojo mokytoja. Muzikos specialistė įsitikinusi, kad premijuota buvo už plačią ir įvairiapusę veiklą. Ją draugiškai pasveikino kolektyvas, o premiją išleido proziškam reikalui – nauja danga uždengė namo stogą. Baigusi kūrybinį projektą mokytoja vėl ketina grįžti į savo mokyklą, universitetą ir kolegiją, kur irgi moko muzikos.
Kas netelpa pamokoje
Gražiame ir jaukiame Bagaslaviškio miestelyje Širvintų rajone senose patalpose įsikūrusi tikrai moderni ir šiuolaikiška Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. Čia susitikome su lietuvių kalbos mokytoja metodininke Roma Vareikiene. Beveik šimtą moksleivių ugdantys aštuoniolika pedagogų ir direktorius gerai įvaldė šiuolaikines technologijas – visos klasės kompiuterizuotos, o penkiose dar įrengti penki kompiuteriniai projektoriai.
Į šią mokyklą buvo atvažiavę Pasaulio banko atstovai, pageidavę susipažinti, kaip diegiama mokyklos tobulinimo programa. Mokytoja Roma juos nustebino, pakvietusi į lietuvių kalbos pamoką ir pademonstravusi, ką geba ir ji, ir jos mokiniai, įvaldę kompiuterius bei interaktyviąją lentą.
Mokytoja Roma irgi sakė nesitikėjusi Metų mokytojos vardo, bet apsidžiaugė jo sulaukusi. „Žinoma, kai kuriems nebičiuliškai nusiteikusiems pažįstamiems būtų patikę, jei šalia titulo nebūtų teikiama premija. Pinigai visada sukelia pavydo bangą. Visiems įdomu, kiek davė, kur išleidau. Va, ir jūs to klausiate. Su savo dukra keliavau į Slovakijos kalnus. Buvo nuostabi kelionė. Mane pasveikino mokykloje ir mokytojai, ir mokiniai. Kiekviena klasė vaišinosi tortu. Nusipirkau knygą, kurią seniai norėjau įsigyti, važiavau į teatrą”, – pasakojo Roma, visai nesureikšmindama premijos. Ji pasakojo, ką gero ir įdomaus nuveikia su moksleiviais, kokios naujos idėjos ragina veržtis į priekį.
„Daug kas nesutelpa į keturiasdešimt penkias minutes. Mes didžiuojamės šeiniečių klubu. Jis gyvas ir veiklus. Dažnai čia vieši Igno Šeiniaus sūnus Irnis su savo sūnumi, rašytojo anūku. Svajojame apie muziejų, to nori ir artimieji. Bet tai kol kas svajonės”, – dalijosi plačiais užmojais mokytoja.
Nė viena iš apdovanotų mokytojų nesiskundė sunkia dalia, per mažais atlyginimais ar dideliu darbo krūviu. Visos dirba, kiek pajėgia. Tik visos sakė, kad jas aplankiusi sėkmė – tai ir viso kolektyvo nuopelnų įvertinimas. Žinoma, gaila, kad tik penketas mokytojų įveikė konkurso atranką, o 2003-iaisiais buvo apdovanoti vos keturi pedagogai. Tačiau mokytojų šviesuolių, ant kurių pečių laikosi didelis moksleivių pasaulis, – tūkstančiai.