Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12
Spalio 13 d., penktadienį, 16 val. įvyks Michael Rothenstein (1908-1993) apžvalginės grafikos darbų parodos atidarymas. Parodoje eksponuojama apie šešias dešimtis šio pasaulinio garso, vieno įdomiausių ir originaliausių XX a. britų grafiko, darbų.
M. Rothenstein pirmiausiai išgarsėjo kaip figūrinių ir abstrakčių objektų tapytojas, koliažų ir mišrios technikos darbų kūrėjas. Jis taip pat darė asambliažus, kūrė grafiką ir rašė teorinius darbus apie meną.
M. Rothenstein gimė 1908 m. Londone. Jis studijavo Chelsea meno mokykloje ir Centrinėje meno mokykloje pas Bernard Meninsky ir A S Hartrick. Jis buvo aktyvus dėstytojas ir rašytojas, išleidęs straipsnius „Lino ir medžio raišiniai” , „Grafikos ribos: naujasis iškiliosios spaudos amžius”, „Reljiefiniai spaudai”. 1965 m. M.Rothenstein padėjo įsteigti Didžiosios Britanijos grafikų tarybą, kuriai vadovavo tris metus. Nuo 1971 m. jis dėstė Camberwell meno mokykloje ir Horsnsey meno koledže. M.Rothenstein buvo išrinktas į Karališkos akademijos asociaciją. Jo personalinių ir retrospektyvinių parodų buvo surengta Anglijoje, Norvegijoje, Kanadoje ir kt. Dailininko darbų yra Britų muziejaus, Tate galerijos, Niujorko modernaus meno muziejaus, Niujorko viešosios biliotekos bei privačiose kolekcijose.
M.Rothenstein aliejinė tapyba ir akvarelė apibūdinama, kaip turinti ypatingai individualų charakterį, smarkiai nutolusi nuo tuo metu dominavusios neoromantinės dvasios. Jo darbuose vaizduojami įvairūs pjovimo, pjaustymo, kapojimo ir arimo įrengimai išdėstyti proziškame kraštovaizdyje, sukuria aiškiai siurrealius vaizdus prie kurių jis grįžta ir savo grafikos darbuose.
Nuo 1954 m. M.Rothenstein visiškai atsidavė grafikai, jis eksperimentavo su litografija, monotipais, graviūra, lino ir medžio raižiniais, šilkografija bei įvairiomis mišriomis technikomis. Inspiruotas Edward Bawden jis kūrė spalvotus medžio ir lino raižinius, o 1957 m. nuvykęs į Paryžių dirbti su žymiu grafiku S W Hayter išbandė vario graviūrą. Būdamas Paryžiuje jis taip pat netikėtai susidūrė su Robert Rauschenberg, amerikiečių pop menininko, šilkografijos darbais, kurie jį inspiravo savo kūriniuose naudoti fotografiją. Vėliau M.Rothenstein eksperimentavo įvairiomis technikomis, sukurdamas beveik avangardinius darbus.
Menininkui didelės įtakos turėjo siurrelistas Stanley Hayter. 1960 m. M.Rothenstein sukūrė daug mišria technika atliktų spaudų, naudodamas abstrakčius simbolius. Jo atvirų, dramatiškų, stipriomis išraiškingomis spalvomis prisotintų darbų tematika driekėsi nuo kasdienio gyvenimo scenų vaizdavimo iki portreto, naudojant tam tikrus simbolius, tokius, kaip gaidžiukas.
Ėmęsis grafikos jau būdamas 40 metų, jis buvo tuo žmogum, kuris įnešė naujų vėjų į šią meno sritį. Galėdamas keliauti po pasaulį kaip dėstytojas jis dalinosi savo atradimais su studentais. M.Rothenstein visada matė grafiką, kaip atvirą studiją, kur galima griauti sienas, nupučiant „jau susiformavusią, troškią atmosferą”.
Michael Rothenstein – novatoriškas ir įtakingas grafikas žengiantis priekyje, ilgą laiką buvo žinomas kaip nepaprastai originalus piešėjas ir tapytojas. Tai, kad jis pasrinko grafiką, savo pagrindine kūrybos sritimi, išskyrė jį iš daugelio kitų to meto Britanijos menininkų.
Paroda veiks: 2006 10 13-2006 11 12
Paroda parengta bendradarbiaujant su Stiftelsen 3,14 galerija (Bergenas, Norvegija).