Daugiau nei dešimtadalis pranešimų apie vokeliuose mokamus atlyginimus Mokesčių inspekciją pasiekia iš Klaipėdos regiono.
Kaip ir visoje Lietuvoje, dalį algų darbuotojams vokeliuose uostamiestyje dažniausiai moka statybų bendrovės, viešojo maitinimo įstaigos.
Dauguma bendradarbiauja
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejus, pradėjo veikti birželio pradžioje.
VMI viršininko pavaduotojo Daivio Zabulionio teigimu, iki spalio šiuo telefonu gauta per 900 pranešimų apie atlyginimus vokeliuose, darbo sutarčių sudarymo, darbo drausmės, darbo laiko apskaitos bei kitus finansinius pažeidimus. Apie atlyginimus vokeliuose pranešta 780 kartų.
Per šį laikotarpį Klaipėdos apskrities VMI, anot jos atstovės spaudai Karolinos Kažukauskaitės, gavo 125 pranešimus. Iš jų – 89 dėl darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose.
Tiek Vakarų Lietuvoje, tiek ir visoje šalyje apie 70 proc. skambinusiųjų prisistato ir sutinka toliau bendradarbiauti su VMI specialistais.
„Šiuo metu patikrinta beveik pusė visų pranešimų, pasitvirtino daugiau nei 10 procentų pranešimuose pateiktų faktų”, – teigia D. Zabulionis.
„Klaipėdos apskrities mokesčių inspektoriai pasikalbėjo su 34 įmonių vadovais. Po pokalbių 27 iš jų padidino arba įsipareigojo padidinti darbuotojų atlyginimus”, – pasakojo K. Kažukauskaitė.
Klaipėda – tarp rekordų
Pagal pranešimų pasitikėjimo telefonu skaičių, Klaipėda gerokai atsilieka nuo Kauno. Iš laikinosios sostinės VMI yra sulaukusi šimtu skambučių daugiau. Iš Vilniaus buvo užfiksuota beveik 300 skambučių.
„Dažniausiai pranešama apie pažeidimus statybos ir remonto bendrovėse, viešojo maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, transportavimo bei vežimo paslaugų sektoriuje”, – teigia D. Zabulionis.
Klaipėdos regione fiksuojamos tokios pačios tendencijos, tvirtina K. Kažukauskaitė.
Daugiausia grynųjų pinigų, skirtų išmokėti atlyginimams vokeliuose, rasta vienoje Šiaulių statybos bendrovėje – per 60 tūkst. litų. Tačiau pagal rastus žiniaraščius įtariama, kad viena Klaipėdos statybų bendrovė darbuotojams per dvejus metus išmokėjo per 500 tūkst. litų neapskaitytų pinigų.
Anot D. Zabulionio, nustačius atlyginimų mokėjimo vokeliuose atvejį, įmonės vadovui surašomas Administracinės teisės pažeidimo protokolas, o medžiaga dėl baudos skyrimo perduodama teismui. Pastarasis jau sprendžia, kokią baudą skirti. Ji gali siekti nuo 10 000 iki 20 000 litų.
„Tačiau vien bauda neapsiribojama. Įmonės veikla stebima tol, kol jos finansiniai rodikliai nebekelia abejonių inspekcijos specialistams”, – teigia VMI viršininko pavaduotojas.
Anot jo, pasitikėjimo telefono naikinti ne tik kad nenumatoma, bet ir galvojama apie juo teikiamų paslaugų išplėtimą.