Visuomenės informavimo priemonėms į Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektą pasižiūrėjus kaip į dar Lietuvoje neregėtą staigmeną rinkėjams, pastarojo sumanytojai seimūnai Vida Marija Čirgelienė bei pasvalietis Antanas Matulas buvo priversti skubiai išplatinti viešą pareiškimą. Juo dešiniųjų pažiūrų parlamentarai suskato įrodinėti, kad jųdviejų kūrybos vaisius interpretuojamas ne visai teisingai.
Kaip vakar skelbė visos šalies žiniasklaidos priemonės, pagal projekto sumanytojų idėją, priėmus atitinkamą teisės aktą, kapvietės nuomos sutartimi prieš mirtį turės pasirūpinti žmogus, kuris norės kada nors būti palaidotas tame kape. Jei prieš palikdamas šį pasaulį žmogus pamirštų ar dėl kitų priežasčių kapo vietos neišsinuomotų, šis rūpestis užgultų jo turto paveldėtojus.
Maža to: kapui skirtos žemės nuomos mokesčius būtų privaloma sumokėti 25 metams. Pasibaigus šiam laikotarpiui, nuomininkas ar jo teisių perėmėjas kapvietės nuomą toliau turėtų mokėti 10 metų.
Du konservatoriai medikai sumąstė Seimui pateikti svarstyti šokiruojantį įstatymo projektą, kuriuo užsimota šalyje įvesti kapviečių nuomos mokestį, priversti viešai teisintis.
Kartu seimūnai Vida Marija Čirgelienė bei pasvalietis Antanas Matulas suskubo patikinti, kad įstatymo projektas dar nėra baigtas bei bus tobulinamas.
Siūlo amžinojo poilsio alternatyvas
Minėtą viešą pranešimą Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo padėjėja Pasvalyje Skaistė Mockūnienė vakar elektroniniu paštu atsiuntė ir PB redakcijai. Ji tai padarė po to, kai korespondentės kalbintas A.Matulas neturėjo laiko atsakyti į dienraštį dominančius klausimus – skubėjo į Aukštaitijos televiziją.
Projekto autorių pasirašytame pareiškime aiškinamasi, kodėl mūsų šaliai prireikė Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo. Jame, be kita ko, teigiama: „Vienas iš esminių šio projekto tikslų – aiškiai reglamentuoti kapinių eksploatavimo, kapviečių skyrimo ir priežiūros tvarką, įteisinti kremavimo bei balzamavimo paslaugas”.
Parlamentarai nurodė, kad norima numatyti kelis kapinių naudojimo būdus.
„Kapinėse, priklausančiose savivaldybei, žmogaus pasirinktas sklypas kapavietei paskiriamas pagal su savivaldybe sudarytą panaudos sutartį 99-eriems metams, be jokio mokesčio už sklypo panaudą”, – esą tai pirmasis būdas.
Antras būdas: „Sudaręs nemokamos sklypo panaudos sutartį asmuo gali sudaryti papildomą sutartį su savivaldybe dėl mokamų kapvietės priežiūros paslaugų, kurios taip pat būtų įteisintos įstatymo nuostatomis”.
Ir trečiasis: „Vadovaudamiesi savivaldybės patvirtintais detaliaisiais planais ir gavę visus numatytų institucijų leidimus, juridiniai asmenys galėtų steigti privačias kapines ir teikti mokamas kapviečių nuomos bei priežiūros paslaugas. Yra nemažai žmonių, kurie gyvena toli nuo artimųjų kapų ar net užsienyje, todėl pasigenda ir pageidauja tokių paslaugų”.
Įstatymo projekto kūrėjai priduria, jog visais atvejais žmogus galėtų rinktis vieną iš trijų minėtų alternatyvų.
25 metai – per mažai
Abu parlamentarai aiškina, jog jei būtų priimtas jų parengtas įstatymas, neva išvengtume piktnaudžiavimo, kai sąlygiškai geresnė vieta kapinėse skiriama už neteisėtą atlygį jų prižiūrėtojui. Jų tvirtinimu „įstatymu būtų įteisintas sklypų kapvietėms suteikimas bei reikalavimas pildyti jų apskaitos žurnalą, pagal kurio duomenis ir po daugelio metų būtų galima indentifikuoti kapvietėse palaidotus asmenis”.
Toliau – dar gražiau. Nors visos šalies mastu buvo paskelbta, kad projektas numato, jog kapui skirtos žemės nuomos mokesčius būtų privaloma sumokėti 25 metams, projekto autoriai pareiškimu tai paneigė ir nurodė dar įspūdingesnį terminą: „Kapvietės panaudos ar nuomos sutartį savivaldybė ar privačių kapinių savininkas privalėtų sudaryti ne 25-eriems, bet 99-eriems metams”.
Mat, jų tvirtinimu, 25-eri metai yra numatyti kaip ramybės periodas, per kurį visiškai suyra žmogaus palaikai, todėl, jam nepraėjus, net į neprižiūrimą kapvietę negalima laidoti kito, svetimo palaidotajam žmogaus palaikų.
Seimo nariai tikisi, jog šiuo įstatymu bus įteisintas palaikų kremavimas. Pasak jų, nors Lietuvoje yra nemažai žmonių, pageidaujančių artimųjų palaikus kremuoti, kol kas tokios galimybės jie neturi. Artimiausia vieta – Latvijoje, Rygoje, kur teikiamos kremavimo paslaugos. Todėl velionio artimieji, norėdami kremuoti mirusiojo palaikus, sugaišta daug laiko ir turi įveikti daugybę formalumų.