Gyventojai nori išsaugoti žaliuosius plotus, tačiau juos rengiamasi atiduoti grąžintinų žemių savininkams
V.Krėvės prospekte, netoli Dainavos ir A.Stulginskio vidurinių mokyklų, žaliuoja gražus medžiais apsodintas skverelis. Jis yra šalia Dainavos parko. Gyventojai daug kartų siūlė jį įtraukti į saugotinos teritorijos zoną. Tačiau čia jau rengiami detalieji planai atiduoti šią teritoriją grąžintinų žemių savininkams. Būgštaujama, kad sklypai atiteks verslininkams ir čia prasidės statybos.
Norėjo didesnio parko
V.Krėvės prospekto 93-iojo namo gyventojas Apolinaras Bagdonas sakė, kad surinkęs daugiau kaip šimtą gyventojų parašų, pritariančių idėjai prijungti liepomis apaugusį skverą prie parko, nuo kurio dabar skiria tik pėsčiųjų takas. „Šalia yra mokyklos stadionas, vaikų darželis, todėl čia galėtų būti gera poilsio zona su dviračių ir pasivaikščiojimo takais”, – mano A.Bagdonas.
Gyventojai kalbėjo, kad mokyklų stadionas po pamokų nėra naudojamas, o praplėtus parko ribas būtų galima įsteigti sporto centrą.
„Tačiau valdininkai paaiškino, kad tai esą greičiausiai yra mokyklų teritorija. Akivaizdu, kad joms ir savų plotų pakanka, be to, visų interesai sutampa – čia neturi vykti statybos, reikia palikti žaliuosius plotus”, – įsitikinęs gyventojas. – Mes patys sodinome medžius, tvarkome aplinką”.
Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė tvirtino, kad visų parkų ribos jau patvirtintos ir plėsti jų nėra galimybės.
Daugiau kaip prieš trisdešimt metų įkurtas parkas kadaise buvo skrupulingai tvarkomas. A.Bagdonas prisimena per tvenkinį nutiestą medinį tiltelį, dar nenutriušusią skulptūrą. „Čia kiekvieną vasarą sodinti gėlynai, tvarkyti suoleliai, apšvietimas”, – pasakojo jis.
Dabar dumblu užakęs tvenkinys virto sąvartynu. Čia voliojasi padangos, įvairios atliekos, vietoje margaspalvių gėlynų želia piktžolės. „Kalčiausi dėl to, aišku, patys žmonės, kurie netausoja visuomenės turto, tačiau miesto valdžia pamiršusi parką irgi savotiškai prie to prisideda”, – mano A.Bagdonas.
Rengiami sklypų planai
Įmonės „Kauno komprojektas” vyriausioji architektė Laimutė Adomavičienė sakė, kad Savivaldybės administracijos užsakymu šalia parko rengiami dešimties sklypų po 12 arų detalieji planai. Jie bus sugrąžinti žemės savininkams.
„Penkiuose sklypuose žalieji plotai bus išsaugoti, kituose numatoma visuomeninės paskirties statyba”, – sakė ji. Pagal teritorijos paskirtį, kur formuojami sklypai, bus galima statyti tik mokyklas, įvairius visuomeninius statinius. Tačiau gyventojai nerimauja, kad žemės paskirtis ateityje gali būti pakeista ir po jų langais išdygs gyvenamieji namai arba komerciniai pastatai.
„Didėjant statybų bumui, žemės Kaune trūksta, tačiau reikia pagalvoti ir apie žaliųjų plotų išsaugojimą, pagaliau turi likti erdvės ir vaikams”, – įsitikinę kelių V.Krėvės prospekto daugiabučių gyventojai.
Susivieniję į iniciatyvinę grupę jie susirinkime pasirašė po prašymu Kauno merui išsaugoti žaliuosius plotus ir prijungti juos prie parko teritorijos. Vicemero Antano Adolfo Balučio atsakyme teigiama, kad ši teritorija patenka į sąrašą, kur rengiami detalieji planai įgyvendinti žemės reformą.
Vilioja ir kiti žalieji plotai
„Kauno diena” jau ne kartą rašė apie ketinimus apstatyti parkus, skverus naujais statiniais. Pavasarį Senamiesčio gyventojai pasipiktino planais statyti gyvenamuosius namus prie Kumelių, M.Valančiaus ir Šv.Gertrūdos gatvių esančiame skvere. Savivaldybės administracijos valdininkų nuomonės dėl šios žaliosios zonos užstatymo skiriasi, todėl gyventojai užtarimo kreipėsi į Seimo narius, žaliųjų atstovus.
Verslininkai puoselėja idėją Ąžuolyno parke vietoje teniso kortų statyti viešbutį. Nedaug trūko, kad būtų gautas leidimas statyti gyvenamuosius namus Romainių parke, kur tektų iškirsti daug ąžuolų ir vertingų augalų. Tik pasipriešinus vietos bendruomenei buvo nepakeista savininko atgauto sklypo parke paskirtis.
Kleboniškyje savininkams sugrąžinta apie kilometrą Neries pakrantės. Šalia gyvenantiems žmonėms nerimą kelia tai, kad čia gali iškilti daugiabutis.
Į konfliktinę situaciją dėl statybų pateko ir Lampėdžių bendruomenė. Gintaro gatvėje be detaliojo plano pradėtas statytas daugiabutis. Gyventojai nebuvo supažindinti su pastato projektu. Po kilusių ginčų bendruomenė kreipėsi į teismą, tačiau namas per tą laiką buvo pastatytas.
Mieste jau įprasta, kad, sugrąžinus žemę savininkams, ją perperka apsukrūs verslininkai. Vėliau pradingsta rekreacinė jos paskirtis, iškyla gyvenamieji namai.