Rinkoje trūksta vamzdžius montuojančių meistrų, kurie šiuo metu uždirba daugiau nei mokytojai ar gydytojai
Gal pažįsti gerą santechniką? Tokį klausimą būstą statantys ar remontuojantys kauniečiai užduoda daugybę kartų, tačiau neretai taip ir neranda meistro. Spėjama, kad po kelerių metų santechnikų nebetrūks, nes jaunimas vis noriau mokosi šio amato.
Be 400 litų – nė iš vietos
Surasti santechniką, kuris galėtų imtis darbo artimiausiomis dienomis, yra neįmanoma. Taip teigia skaitytojai. Pasiaiškinome, ar tai teisybė. Paaiškėjo, kad daugelis laikraščiuose besiskelbiančių meistrų sako galį pradėti darbus po 2-3 savaičių. Kai kurie neslepia, kad galėtų darbų imtis tik po 3 mėnesių.
Pasiteiravus, kiek kainuotų pakeisti čiaupą, dauguma santechnikų neina į kalbas. „Dėl tiek tikrai nevažiuosime. Arba galiu užrašyti į eilę, gal galėsime po 3 savaičių pas jus užsukti”, – siūlė vienas jų. „Kodėl taip ilgai laukti? Dauguma geresnių santechnikų išsivažinėjo. Liko tik vyresni arba pradedantys”, – teigė vienas santechnikas.
„Pakeisčiau už 50 litų, bet neturiu laiko tokiems smulkiems darbams”, – sakė kitas. „Jei nėra darbų bent už 400 litų, mes niekur nevažiuosime”, – nustebino trečias santechnikas.
Gydytoja lygina savo ir santechniko algą
Seną butą remontuojantis kaunietis pasakojo nustebęs, kai sužinojo santechnikų darbo įkainius. „Man reikėjo pakeisti ketinį kanalizacijos stovą, pastatyti naują, nuvesti dviejų merų ilgio vamzdžius klozetui ir kriauklei. Santechnikas užsiprašė 600 litų. Būčiau sutikęs, tačiau pokalbį girdėję kiti statybininkai patarė neskubėti. Jie pamanė, kad santechnikas juokauja ir patys pasiūlė tą patį darbą padaryti už 200 litų. Darbas truko kelias valandas”, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė santechniko ieškojęs mėnesį. „Atrodo, jau buvau radęs vieną. Atėjo, apžiūrėjo, pasakė, kiek kainuos, ir dingo”, – stebėjosi vyriškis.
Apie santechniko paieškas pasakojusi Senamiesčio gyventoja sakė niekaip nerandanti, kas jai galėtų perkelti vandens šildytuvą (boilerį) į kitą vietą. „Man pasakė, kad darbai kainuos apie 500 litų. Tačiau pasidomėjau, kad naujas boileris man tiek pat kainuotų”, – stebėjosi ji.
Vienoje Šeimos klinikoje dirbanti bendrosios praktikos gydytoja apstulbo sužinojusi, kiek uždirba santechnikai. „Jie pas mus keitė klozetą, dvi kriaukles, vamzdžius. Viską padarė per dvi dienas ir uždirbo 700 litų. Dauguma gydytojų tokią algą gauna už pusės mėnesio darbą. Dar keisčiau tada atrodo pacientų nusiskundimai, kad mokėti 50 litų už gydytojo konsultaciją yra beprotiškai brangu”, – sakė gydytoja.
Užsienyje kainuoja dar brangiau
Kaunietis Edmundas santechniku yra dirbęs ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Švedijoje, Norvegijoje. „Lietuvoje brangu? Pavyzdžiui, Amerikoje vonios pastatymas kainuoja 1500 dolerių. Žinoma, dažniausiai reikia seną vonią išimti, ji būna įtvirtinta į sieną. Dušo kabinos pastatymas kainuoja 1000 dolerių. Dirbant pagal laikiną sutartį už darbo valandą galima gauti po 35 dolerius”, – sakė jis.
Ano Edmundo, JAV jis dirbo ne tik santechniku. „Teko užsiimti visais statybos darbais. Tik specializuotos firmos montuoja vien santechniką”, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, amerikiečiai patys pasikeičia čiaupus, kriaukles, klozetus. „Įrankiai ten pigūs, be to, visa santechnika yra standartizuota, visi prijungimai vienodi”, – pasakojo Edmundas prieš dar vieną kelionę į JAV.
Anot jo, JAV dirbti lengva ir dėl to, kad daugelis namų yra standartiniai. „Visi pagaminti iš medžio, gipso kartono plokščių, aliuminio konstrukcijų”, – sakė jis.
Mokytojai jaučiasi žeminami
Buvo toks senas anekdotas. Santechnikas įšoka į patvinusį kanalizacijos šulinį ir sako meistrui: „Paduok šešioliktą raktą”. Įkvepia oro, paneria. Išnėręs vėl sako: „Paduok reples”. Vėl paneria į dvokiantį turinį, išneria. „Tai va, žiūrėk ir mokykis, o tai visą gyvenimą raktus padavinėsi”, – braukdamas fekalijų turinį nuo kaktos aiškino santechnikas.
„Žinoma, jaunimą atbaido įsitikinimas, kad santechnikai tik braido po kanalizaciją. Tačiau dažniausiai jie tuo neužsiima”, – nusijuokė Statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui Juozas Kelmelis. Anot jo, šiuo metu Kaune santechnikus rengia tik šis centras.
J.Kelmelis sakė, kad kasmet suformuojama maždaug 25 žmonių grupė, bet to yra per mažai. „Rinka reikalauja daugiau santechnikų”, – teigė jis. Pasak J.Kelmelio, jaunimas jau pajuto, kad dirbant santechniku galima neblogai užsidirbti. „Mūsų mokiniai praktikos metu įmonėse uždirba po 1500 litų. Tai tampa pretekstu pasišaipyti iš mokytojų, kurie gauna tik po 800 litų. Situacija nėra gera, nes mokytojai jaučiasi žeminami”, – sakė J.Kelmelis.
Sugundo dideli pinigai
Profesijos mokytojas Alfredas Packevičius, pastaruosius 15 metų mokantis būsimuosius santechnikus, sakė, kad radikaliai pasikeitė jaunuolių motyvacija rinktis šią specialybę. „Anksčiau ją rinkdavosi tie, kurie daugiau nieko nesugeba. Tam užtekdavo baigti 6-7 klases, santechniko darbas nebuvo sudėtingas. Dabar norintis mokytis santechniko amato turi būti baigęs 10 klasių, o besimokydamas gauna vidurinį išsilavinimą. Jaunuoliai per trejus metus turi susipažinti su gausybe naujų technologijų, medžiagų”, – sakė jis.
A.Packevičius teigė, kad santechnikų šiuo metu labai trūksta. „Firmos nuolat prašo mūsų parengtų moksleivių”, – sakė jis. Anot mokytojo, dauguma senosios kartos santechnikų jau išėjo į pensiją, o jaunimo dar nėra pakankamai parengta. „Juk tik pastaraisiais metais jaunuoliai pradėjo noriai mokytis šios specialybės. Kodėl? Paklauskite jų”, – į savo mokinius parodė pašnekovas.
„Lengvas ir švarus darbas, dideli pinigai”, – tiesiai šviesiai atsakė Deividas Levendraitis. Vaikinas sakė, kad keli jo pažįstami santechnikais dirba užsienyje ir yra labai patenkinti. „Dar metus mokysiuos, o po to irgi dirbsiu. Nežinau, ar važiuosiu į užsienį, nes ir Lietuvoje galima gerai uždirbti”, – teigė jis.
Dainius Armonas sakė nutaręs tapti santechniku po vieno pokalbio su jo šeimos namuose dirbusiu meistru. „Santechnikas montavo šildymo sistemą. Viskas kainavo 5000 litų, iš jų 2000 litų buvo meistro uždarbis. Tada ir apsisprendžiau”, – aiškino vaikinas.
Santechnikų dar trūks
A.Packevičius sakė, kad jaunųjų santechnikų 1500 litų alga nesuviliosi. „Vienas moksleivis paklausė, gal žinau firmą, kur jis galėtų uždirbti „normaliai”, t.y. daugiau kaip 2500 litų”, – sakė jis.
J.Kelmelis teigė, kad niekas negali nurodyti santechnikų darbo įkainių. „Kaina – susitarimo reikalas. Vienas gali prašyti brangiai, bet ir dirba gerai, kitas nelabai išmano, tačiau irgi nori daug. Rinkoje yra daug savamokslių santechnikų, su kuriais siūlyčiau neprasidėti. Gyventojus raginčiau nepabijoti santechnikų paprašyti parodyti jų kvalifikaciją įrodantį pažymėjimą”, – sakė J.Kelmelis.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu santechnikų poreikis išliks didelis, nes ne tik plečiasi naujų namų statyba, bet ir renovuojami seni pastatai.
Linkėjimai Alfredui iš Pamario(bornholm)