Tikriausiai niekada man nebūtų šovusi į galvą mintis apsilankyti viename iš Kopenhagos viešųjų tualetų, jei ne reklama populiariame Danijos sostinės turistams skirtame leidinyje „Copenhagen this week” („Kopenhaga šią savaitę”).
Šis kartą per mėnesį anglų kalba leidžiamas nemokamas gidas savo struktūra ir turiniu labai primena Lietuvoje populiarius leidinius turistams „Vilnius in Your pocket” ar „Klaipeda in Your pocket”.
Jame gausu informacijos apie Kopenhagos muziejus ir parkus, parduotuves ir transporto sistemą, restoranus ir naktinius klubus.
Yra jame ir detalus renginių kalendorius. Tai – puikus leidinys ne tik turistams, bet ir tokiems kaip aš čia gyvenantiems užsieniečiams, nemokantiems danų kalbos.
Kiekvieno mėnesio pradžioje šį leidinuką pasiimu iš netoli biuro esančio viešbučio fojė. Jis – mano geriausias patarėjas, planuojant ateinančių savaičių kultūrinį gyvenimą.
Visada jame randu ką nors įdomaus, tačiau rugsėjo numeris mane išties nustebino. Ištisi du puslapiai buvo skirti Kopenhagos viešiesiems tualetams.
Tarp puslapių, skirtų prancūzų dailininkų piešinių pristatymui bei Erotikos muziejaus reklamai, puikavosi publikacija su nuotraukomis: „Amagertorvas – Kopenhagos mieliausias viešasis tualetas”. Kaip nesusigundysi perskaityti?
Pasirodo, kad pagrindinės pėsčiųjų gatvės centre esančioje Amagertorvo aikštėje veikia požeminiai tualetai jau 100 metų.
Reklamoje negailima šlovinančių epitetų: „nuostabus”, „malonumas naudotis”, „tikra patirtis apsilankyti” slaptas turistų traukos objektas”, „tauraus meno gamtos poreikiams tenkinti klasikinis paminklas” ir t.t.
Iš reklamos taip pat sužinojau, kad kasdien šį „turistinį objektą” aplanko apie 990 lankytojų, kad kiekvienas toks apsilankymas Kopenhagos savivaldybei kainuoja po 11 daniškų kronų (5 litus) ir kad Kopenhagos gyventojai išties myli savo miesto viešuosius tualetus, mat 2003 metais vykdytos apklausos metu net 78 procentai vietos gyventojų pripažino juos esant puikius. Kaip nesusiviliosi tokia reklama?
Turiu prisipažinti – mane ji suintrigavo.
Tad jau po poros dienų su fotoaparatu rankinėje išsiruošiau į visai netoli namų esančią, nuolat gyvybe knibždančią Amargertorvo aikštę pasižiūrėti reklamuojamo turistinio objekto su „visada blizgančiomis varinėmis rankenomis ir nupoliruotomis solidžiomis medinėmis durimis”.
Mano ekskursija į žymiausią Kopenhagos viešąjį tualetą neužtruko.
Blizgančios rankenos ir net plačialapis augalas prie įėjimo nesugebėjo užgožti tokioms įstaigoms būdingo kvapo.
Spėjau perskaityti tik skelbimą, kad su riedučiais į tualetą įvažiuoti nevalia ir kad prieš atliekant gamtinius reikalus privalu sumokėti 2 kronas čia švarą palaikančiai moteriškei.
Tada porą kartų spustelėjau fotoaparato mygtuką ir nėriau atgal į dienos šviesą.
Pasijutusi tikra reklamos auka, bandžiau save guosti tuo, kad gerai, jog už šio „turistinio objekto” fotografavimą bent pinigų iš manęs niekas nepaprašė.
O savo trumpo vizito išvadas galėčiau suformuluoti taip: „Mieliausias viešasis Kopenhagos tualetas jums tikrai taps mielas tik gamtiniams reikalams prispaudus…”