Pats mylimiausias amerikiečių komikas Adamas Sendleris žiūrovų niekada nepalieka abejingų. Jų reakcija – nuo susierzinimo iki dievinimo.
Adamas Ričardas Sendleris gimė 1966 metų rugsėjo 9 dieną Brukline. 1991 metais baigė Niujorko universiteto Menų fakultetą. Pagrindinės A.Sendlerio profesijos: aktorius, scenaristas, prodiuseris, dainų autorius ir atlikėjas.
Savimi pasitikintis išpuikėlis
Dar neseniai vieninteliu Adamo Sendlerio konkurentu buvo laikomas Džimas Keris. Tačiau Dž.Keris nuolat stengiasi pereiti į „sunkesnio svorio” kategoriją ir tapti tikru dramos aktoriumi. A.Sendleris tokių ambicijų neturi – jį visiškai tenkina „tualeto komedijos”. Jose jam jauku ir gera, o ko nors daugiau jis nė netrokšta. Naujajame filme „Klik! Arba gyvenimas pagreitintai” yra žinoma, keletas rimtų akimirkų, bet, anot paties aktoriaus, jeigu galėtų, jis jas perfilmuotų…
– Aš nemėgstu filmų, kurie gali sukelti depresiją. Nemėgstu net galvoti apie tai, kas bloga. Aš daug mieliau dar kartelį purkštelėsiu, negu suvaidinsiu sceną, kurioje kas nors miršta, – dėsto aktorius savo „amplua filosofiją”.
Amerikos kino kritikai pašaipiai vadina jį Gretos Garbo karikatūra, darydami gana skaidrią užuominą į jo ekscentriškumą ir pasipūtimą. A.Sendleris į tokią jų nuomonę atsiliepia atsisakydamas duoti jiems interviu. Tačiau vis tiek Adamas Sendleris lieka savotišku fenomenu, nes kiekvienas jo filmas yra amerikiečių liaudies pasaka, kurioje bet kuris nevykėlis (invalidas, psichikos ligonis) gali tapti jeigu ne prezidentu, tai milijonieriumi, o jeigu ne milijonieriumi, tai visateisiu visuomenės nariu. Įdomu ir tai, kad beveik visą savo gyvenimą Adamas Sendleris sutelkė ir nukreipė į didįjį ekraną. Jeigu jis turėtų psichoanalitiką, tai šis neliktų be darbo. Bet A.Sendleris netiki psichoanalize. Jis tiki tik savimi.
Špinatų mėgėjas ir vestuvių dainininkas
Adamo Sendlerio tėvas yra inžinierius, o motina – namų šeimininkė. Jo brolis ir seserys užimti rimtais darbais: Skotas Sendleris tapo advokatu, Elizabeta – odontologė, o Valerija atidarė nuosavą restoraną.
Tik Adamas pasuko į pramogų verslą ir nieko tuo nenustebino. Gabumai ir pomėgiai išryškėjo, kai jam sukako vienuolika. Vyresnioji Adamo sesuo Elizabeta tais metais tekėjo, ir broliukas panoro ją itin originaliai pasveikinti – scenoje atlikti Ringo Staro kompoziciją „You’re Sixteen”. Visiems labai patiko, ir pagirtas jaunasis dainininkas nebenorėjo nulipti nuo scenos užtraukdamas „Yesterday”. Kažkas pokylių salėje pradėjo švilpti, kažkas trypė kojomis. Viskas pasibaigė tuo, kad iš berniūkščio vargais negalais atėmė mikrofoną.
Tačiau pradžia buvo padaryta: Adamas suprato, kad moka linksminti publiką, o skandalas gali tapti puikiu pasisekimo akstinu. Vienas labiausiai pavykęs filmas su Adamu Sendleriu vėliau ir vadinosi „Vestuvių dainininkas”.
Nesunku numanyti, kad mokykloje jo pravardė buvo Klounas. Adamas mokėsi vidutiniškai. Vienintelis jį tikrai dominęs dalykas buvo kūno kultūros pamokos (jis puikiai žaidė krepšinį). Bet tikrasis gyvenimas, jo nuomone, prasidėdavo po pamokų už mokyklos ribų. Didžiąją laisvalaikio dalį Adamas praleisdavo prie televizoriaus stebėdamas komiškus šou su Džonu Belušiu ir Melu Bruksu. Vieninteliai jo „kompanionai” buvo paketas sūrių krekerių, sumuštinis su špinatais ir vištienos sparneliai. Greitą maistą jis dievina taip pat, kaip ir tipišką amerikiečių humorą.
Beje, A.Sendleris, be vištienos sparnelių, dar turėjo ir du draugus – berniuką Keilą, puikų ledo ritulio žaidėją (vėliau jis tapo „laimingojo Gilmoro” prototipu), ir lėlę – Nardytoją Deną (šį „veikėją” Adamas įamžins kitoje savo juostoje „Didysis tėtis”).
Amžinai likęs dvylikametis
Apie A.Sendlerio mokyklos metus taip pat gali papasakoti filmas „Bilis Medisonas”. Jame Adamas suvaidino ilgšį peraugėlį, kurį tėvas vėl siunčia į koledžą – kartoti kurso, nes šis ten nieko nebuvo išmokęs.
Mokytis Adamui išties buvo nelengva: dėl visokių niekų jis tuoj užsiplieksdavo, ir joks psichologas negalėjo su juo susidoroti. Ne kartą bandė jį išsiųsti į „įniršio valdymo” kursus, bet Adamas iš ten visada pabėgdavo. Jis turėjo individualų būdą kovoti su savo pykčio priepuoliais: užsidarydavo vonioje ir, žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje, pradėdavo raudoti, vis sakydamas: „Ak, koks aš apgailėtinas!”
Užtat, kai jis pradėdavo žerti anekdotus, bendraklasiai būdavo sužavėti. Paaugliai iki šiol tebėra pati palankiausia Adamo Sendlero auditorija, ir jis šito nepamiršta.
Leisdamas 1993-iaisiais savo pirmąjį humoristinių skečų audiorinkinį „Jie visada iš tavęs juoksis”, jis nepamiršo tenai įdėti išsyk dvi kompozicijas: „Mokyklos sanitaro sumušimas” ir „Mokyklinio autobuso vairuotojo sumušimas” (kliuvo tąsyk ir fizikos bei ispanų kalbos mokytojams). Tuojau pat jis leidosi į reklaminį turą po šalies koledžus. Moksleiviai buvo sužavėti. Jie fotografavosi su Adamu, prašė jo autografų. Vienas berniukas paklausė, ar Adamas nesutiktų kartu su juo nueiti į pasimatymą su klasės karaliene (taip, matyt, jis tikėjosi padarysiąs merginai įspūdį). Adamas į tai džiugiai atsakė: „Na, žinoma! Aš ne tik nueisiu, bet ir praleisiu su jumis visą vakarą!”
– Man patinka paaugliai, – kalbėjo jis vėliau, – nes širdyje aš visada liksiu dvylikametis.
Kaip tik tokio herojaus ir reikėjo amžinai jaunai tautai.
Talentas liejasi per kraštus
Septyniolikos metų Adamas įstojo į Niujorko universitetą ir tuoj pat subūrė savo linksmuolių ir išradėjų komandą. Joje buvo ir būsimieji Adamo draugai, bendražygiai. Tarp jų – aktorius Robas Šnaideris ir režisierius Frenkas Koračis. Kartu jie pasirodydavo įvairių klubų scenose, parodijuodavo žvaigždes, vaidindavo savos kūrybos skečus.
Adamui tai buvo geri laikai: jis sutiko pirmąją savo merginą, kosmetikos kompanijos vadybininkę Margaretę Ruden. Adamą pastebėjo ir pakvietė į legendinį komišką televizijos šou „Šeštadienio vakaras” – pradžioje kaip scenaristą, o paskui kaip pagrindinę šio realybės vaidinimo žvaigždę. Per penkerius metus, praleistus „Šeštadienio vakaruose”, jis tapo nepaprastai populiarus ir pelnė „paties jauniausio, paties talentingiausio ir paties bjauriausio savo pokštais komandos nario” vardą.
Taip Adamui Sendleriui atsivėrė durys į platųjį pasaulį. 1989-aisiais jis debiutavo kine – suvaidino idiotą oficiantą komedijoje „Šokti per bortą”. Paskui buvo išleisti keli albumai, kuriuose A.Sendleris tiesiog nėrėsi iš kailio, kad įtiktų publikai – ir dainavo, ir žarstė anekdotus, ir leido visiškai nepadorius garsus. Savo filmuose jis irgi darė tą patį. „Kiaušingalvius” publika sutiko gana abejingai, o „Laimingasis Gilmoras” pateko į pačių pelningiausių mėnesio filmų penketuką.
Milijonieriaus ir mergišiaus reputacija
Adamas Sendleris – tikras žmogus orkestras: jis rašo scenarijus daugumai savo filmų, jis pats juose vaidina pagrindinius veikėjus ir net pats dainuoja. Todėl ir visus šlovės ir sėkmės spindulėlius pats susirenka. Po „Vestuvių dainininko” jis tapo tikra žvaigžde su išskirtine milijonieriaus ir mergišiaus reputacija. Pagal „statusą” jam priklausė aktorės draugužės, ir Adamas tikrai pradžioje susitikinėjo su Kere Ene Fleming, o paskui su Alisija Silverstoun.
Kritikai buvo pasibaisėję, kai jo nepadoriausia komedija „Vandennešys” per pirmąjį savaitgalį surinko 39 milijonus dolerių. „Kur ritasi Amerika, jeigu jos skonį atitinka tokio pobūdžio juokeliai?” – piktinosi rimti kino analitikai. „Vandennešio” pagrindinis veikėjas – protiškai atsilikęs, savo monstriškai valdingos motinos užkamuotas vaikinas, varžybų pertraukose atnešantis sportininkams vandens (be kita ko, ruošdamasis vaidmeniui, Adamas buvo kelias savaites įsidarbinęs miesto stadione vandennešiu). Kitas A.Sendlerio herojus buvo dar keistesnis – filme „Nikis – jaunesnysis velnias” jis suvaidino paties nelabojo sūnų, drovų ir geros širdies Antikristą su Adolfo Hitlerio karčiukais.
2002-aisiais į ekranus išėjo vienintelė šiek tiek rimtesnė juosta su A.Sendleriu. „Iš kojų verčianti meilė” („Punch-Drunk Love”). Bet ir šįkart jo personažas nebuvo visai normalus: „kompleksuotas” nevykėlis, kurį septynios vyresniosios seserys pavertė visišku menkysta, paniškai bijančiu asmeninio gyvenimo. Adamo kuriami personažai ir negali būti normalūs. Jis tyčia, sąmoningai „apdovanoja” juos įvairiausiomis neurozėmis ir fobijomis – taip juk daug lengviau pavaizduoti mažą žmogų su didele ateitimi…
A. Sendleris taip tvirtai įsitikinęs savo pasirinkto amplua teisingumu, kad netgi atsisakė pagrindinio vaidmens Maiklo Mano filme „Bendrininkas”. Jam siūlė suvaidinti taksistą – taip pat „mažą” žmogų, galintį atlikti žygdarbį. Galiausiai šį vaidmenį atlikęs Džeimis Foksas gavo „Oskaro” nominaciją. Kažin ar A.Sendleriui būtų taip pasisekę: komikai labai retai gauna Kino akademijos apdovanojimą.
Kukuliukas su kepurėle
Kaip tikras klounas A.Sendleris pavertė savo gyvenimą nesibaigiančiu cirku. Pavyzdžiui, filme „Įniršio valdymas” vienas iš svarbiausių personažų buvo išlepintas storas katinas, pravarde Kukuliukas. Toks vardas buvo parinktas neatsitiktinai: taip vadinosi Adamo Sendlerio mylimas šuo, storas ir tingus buldogas. Kukuliukas buvo legendinis Holivudo personažas, kaip Džordžo Klunio juodoji kiaulaitė ar prijaukintas Peris Hilton šeškutis. Jis – Misterio Mėsos, buldogo filosofo iš filmo „Mažasis Nikis” atžala. Adamas visur tampė paskui save tą Kukuliuką, o per vestuves padarė jį savo „garbės liudytoju”. Aukštuomenės kronikininkai taip ir rašė: „Jaunikis dėvėjo „Armani”, nuotaka – „Carolina Herrera” kostiumus, o Kukuliukas buvo su apskrita kepurėle. Šunelis atnešė nuotakai žiedą, o ši „liudytojui” padovanojo pliušinį žaisliuką, kurį Kukuliukas tuoj pat pradėjo taršyti (vėliau šis epizodas atsidūrė filme „Klik! Arba gyvenimas pagreitintai”).
Kai buvo filmuojama juostos „Ispaniškai angliškas” erotinė scena, Adamas Sendleris vos nesusilaužė stuburo. Būtų galima pasijuokti, jeigu nebūtų liūdna: vėliau jis ilgokai nebegalėjo mylėtis su savo nuotaka Žaklina Titon.
Žaklina, buvusi manekenė, dėl Adamo priėmė judėjų tikėjimą. Prieš trejus metus jiedu susituokė, o 2006-aisiais jiems gimė dukrelė Sedi Medison. Kai Adamas pirmą kartą pamatė dukterį, buvo šiek tiek nusivylęs:
– Tas vaikutis buvo panašus į paukštuką, kuris ką tik išsirito iš kevalo.
Tačiau aktoriaus tinklalapyje tučtuojau atsirado pranešimas: „Pas Sendlerį atsirado mažylis! Žmona sveika! Vaikas sveikas! Sendleris sveikas!” Dabar jis žvelgia į mažytę Sedi su džiaugsmu ir siaubu:
– Mane apima toks jausmas, tarytum ji mato mane kiaurai – visą tą bjaurastį, kuri susikaupė ir įsitvirtino mano galvoje. – Ir kiekvieną kartą, pakeitęs mažytei sauskelnes, jis bėga į vonią, žiūri į save veidrodyje ir verkia: – Ak, koks aš apgailėtinas!
Idealus psichoanalitiko klientas, tuščiagarbis egocentrikas ir didelis vaikas Adamas Sendleris yra savos šalies veidas. Jis sukelia pačią plačiausią jausmų gamą – nuo susierzinimo iki dievinimo. Neįmanoma tiktai viena – žiūrėti į jį abejingai. Ir dar – jo negalima sustabdyti.