Spalio 5-ąją, ketvirtadienį, 18 val. su programa „Būgnų šokiai” Klaipėdos koncertų salėje pasirodys ansamblis „Giunter Percussion”.
Prie keturių Pavelo Giunterio vadovaujamų perkusininkų šį kartą prisijungs pianistas Sergejus Okruška. Nenuostabu, juk fortepijonas iš dalies yra mušamasis instrumentas: plaktukėliai muša per stygas, kartais delnu mušama per instrumento korpusą ir pan.
Pavelo ir Sergejaus atliekamą Džono Psataso kūrinį „Būgnų šokiai”, pagal kurį ir buvo pavadinta ši koncertinė programa, sudaro keturi šokiai, reikalaujantys iš atlikėjų ypatingo meistriškumo. „Būgnų šokiai” sukurti fenomenaliosios perkusininkės Evelinos Gleni užsakymu. (Tikiu, ne vienas klausytojas iki šiol dar atsimena išskirtinį jos pasirodymą 2004 metų „Klaipėdos muzikos pavasaryje”.) Kūrinys stipriai paveiktas džiazo ir roko muzikos, būgnininko Deivo Veklo, skirtingų pianistų Keito Džareto ir Čiko Korėjos grojimo stilių bei didžiulės gitaristo Stivo Vai energijos.
Nuolatine motorinio judėjimo energija pulsuoja ir Anatolijaus Šenderovo kompozicija „Da capo al…”. Ją atliks P.Giunteris, grodamas net 28 mušamaisiais intrumentais! Vienas muzikos kritikas, išgirdęs šį kūrinį Londone, nustebęs ir susižavėjęs sakė: „Jis turėjo aštuonias rankas! Sunku patikėti, kad grojo tik vienas žmogus…”
Išties Pavelo muzikavimas visuomet kupinas ir gąsdinančios ugnies bei energijos, ir estetinio žavesio. Tačiau neturėtume mušamųjų instrumentų asocijuoti vien tik su brutualia ir bauginančia jėga. Neretai jie skamba itin subtiliai ir švelniai, geba sukurti poetinės atmosferos būseną, kurioje išryškėja jų melodinės savybės. Juliaus Juzeliūno „Vixy et altera” ir Loretos Narvilaitės „Liūdesio sodai” – kaip tik tokia perkusinė muzika; joje nemažai nuotaikų kaitos, improvizacijos, atsitiktinumo, nors ir valdomų konstruktyvios logikos.
Stivas Reichas, nuo keturiolikos metų grojantis mušamaisiais, parašė „Muziką medžio gabalėliams”. Ji priklauso jo „ritminėms konstrukcijoms”. Kūrinys parašytas penkiems atlikėjams, grojantiems skirtingo aukščio instrumentais, vadinamais claves. Šis instrumentas kilęs iš Kubos (ispaniškai šis žodis reiškia raktą) ir yra pagamintas iš dviejų kietmedžio lentelių, kurias muša atlikėjas. Vienas atlikėjas išlaiko vienodą pulsą visame kūrinyje, kol kitas atlieka trumpą ritminę figūrą.
S.Reichas yra sakęs: „Kai kurie kritikai mano ankstyvąją kūrybą yra pavadinę „hipnotine” arba „transo” muzika. Aš visada tvirtinu: ne, ne, ne. Priešingai, aš noriu, kad jūs būtumėte visiškai pabudę ir girdėtumėte tuos niuansus, kurių anksčiau negirdėdavote. Aš visada esu linkęs į tai, kad, klausydami muzikos, išgirstumėte daug daugiau nei paprastai.”