Nuogąstaujama, kad valstybinių miškų plotai gali būti didinami nuskriaudžiant savininkus
Valstybė, dar tebegrąžinanti miško plotus buvusiems savininkams bei jų palikuonims, dabar siūlo gyventojams parduoti šį turtą. Urėdijos šiais metais planuoja nupirkti miško už maždaug 2 mln. litų, tačiau savininkai jau baiminasi, kad jiems bus pasiūlyta pernelyg maža kaina.
Supirks saugotinas teritorijas
Pastaruoju metu dauguma šalies urėdijų skelbiasi perkančios privataus miško žemę. Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas patvirtino, kad valstybė pirmą kartą bandys įsigyti privataus miško.
„Nedrįsčiau sakyti, kad valstybė pradeda supirkinėti privačių asmenų mišką. Tai greičiau tik – treniruotė. Šių metų investiciniuose planuose esame numatę nupirkti šiek tiek miško iš privačių asmenų. Tam skirta 2 mln. litų. Procesas tik prasidėjęs ir dar neaišku, kaip mums seksis”, – teigė generalinis miškų urėdas.
Pirmiausia ketinama įsigyti specialiosios paskirties miškų, įtrauktų į draustinius, apsaugos zonas, saugomas teritorijas, kuriose ribojama ūkinė veikla ir neleidžiami kirtimai.
Kauno miškų urėdija iki rugsėjo 20 dienos jau sulaukė kelių pasiūlymų įsigyti miško. Tačiau, anot urėdo Juozo Jermalavičiaus, ne visos paraiškos bus svarstomos, nes kai kurie siūlymai neatitinka keliamų sąlygų. Viena jų – parduodami miško plotai bent iš vienos pusės turi ribotis su valstybiniu mišku.
„Jeigu įsigytume plotelį miško privačių teritorijų viduryje, tai turėtume problemų jį prižiūrėdami”, – aiškino J.Jermalavičius.
Jo teigimu, savininkai turėtų būti suinteresuoti parduoti saugomose teritorijose esančius miškus, nes juose yra numatytos itin griežtos ūkininkavimo sąlygos, tad dauguma asmenų tokiu turtu nelabai džiaugiasi. Saugomose teritorijose esantis miškas dėl ūkininkavimo apribojimų nėra patraukli prekė vietos rinkoje, todėl ir jo kaina nėra aukšta.
Kol kas J.Jermalavičius nedrįsta prognozuoti, kiek hektarų miško pavyktų įsigyti už šiemet numatytus 39 tūkst. litų.
„Kur kas brangesni yra ketvirtosios kategorijos miškai, kuriuos pirksime vėliau. Tik iš jų valstybei gali atitekti jau iškirstos plynės. Mūsų tai negąsdina. Turime technologijas ir esame pasirengę atsodinti privatininkų iškirstus miškus”, – sakė Kauno miškų urėdas.
Finansinės galimybės ribotos
Į Varėnos miškų urėdijos siūlymus parduoti miško jau atsiliepė nemažai savininkų, tarp jų – ir norinčiųjų parduoti sklypus saugotinose teritorijose. Kai kurie bendraturčiai pageidauja parduoti mišką, nes nesugeba jo pasidalyti sklypais, kiti savininkai ryžtasi parduoti savo turtą dėl to, kad gyvena tolimesniame rajone ir neturi galimybės prižiūrėti miško.
„Norinčiųjų parduoti mišką yra tikrai nemažai, tačiau mes šiemet tam numatę tik 32 tūkstančius litų. Tai nėra daug, ypač įvertinant šių dienų miško kainas”, – pripažino urėdas Pranas Celevičius.
Jo teigimu, valstybė galėjo jau ankščiau pirkti privatų mišką, kai kainos dar nebuvo tokios aukštos: „Prieš kelerius metus brandaus miško hektaras kainavo 2 tūkst. litų, o dabar jau prašoma 10 tūkstančių. Taigi mūsų urėdija labai didelių plotų nebus pajėgi nupirkti”.
Miškininkai tvirtina, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, mišką įvertins nepriklausomi ekspertai, atsižvelgdami į realią rinkos kainą. Jeigu savininkui ji atrodys nepriimtina, jis galės neparduoti savo turto. Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus pavaduotojas Albertas Žostautas „Kauno dienai” teigė, kad kai kurie gyventojai jau susidomėjo urėdijų pasiūlymais, tačiau abejonių kelia valstybės diktuojama kaina. „Susidaro įspūdis, kad valstybė nelabai nori privataus miško, nes ieško būdų, kaip sumokėti kuo mažiau”, – užsiminė pašnekovas.
A.Žostauto žiniomis, urėdijos planuoja skelbti aukcioną, bet ne didžiausiai, o mažiausiai kainai nustatyti: „Savininkams tiesiai pasakoma, kad kaina bus tokia, o žmogui belieka apsispręsti, parduoti ar ne. Akivaizdu, kad valstybė siekia nupirkti kuo didesnį miško plotą už kuo mažesnę kainą. Toks principas, sakyčiau, nėra labai sąžiningas ypač tų žmonių atžvilgiu, kurie galėtų pelningai jį parduoti kitam privačiam asmeniui, tačiau pageidauja mišką parduoti būtent valstybei”.
Savininkams įtarimų kelia ir tas faktas, kad jų turtą vertins valstybinių žemėtvarkos tarnybų specialistai.
Vadovausis rinkos sąlygomis
Generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas teigė nematąs nieko blogo, kad perkant privatų mišką bus skelbiamas mažiausios kainos aukcionas.
„Akivaizdu, kad ir mes stengsimės taupyti valstybės lėšas bei siekti kuo palankesnių sąlygų. Taigi nemokėsime daugiau, nei nustatys ekspertai. Pirmiausia mišką pirksime iš tų savininkų, kurie sutiks sumažinti kainą. Šiuo atveju mes vadovausimės rinkos sąlygomis – kas pasiūlys pigiau, iš to ir pirksime. Antraip, neabejoju, pasipiltų priekaištai, kodėl iš vieno asmens nupirkome, o iš kito ne. Greitai būtume apkaltinti korupcija ir sulauktume kritikos, kad netaupome valstybės lėšų”, – komentavo situaciją B.Sakalauskas.
Be to, perkant mišką urėdijos bus tik įgalioti tarpininkai, o pirkimo-pardavimo sandorius sudarys apskričių administracijų atstovai.
„Iš kai kurių apskričių administracijų jau gavome raštus, kuriuose abejojama, ar valstybė apskritai gali pirkti mišką, kai dar nebaigtos nuosavybės teisių atstatymo procedūros. Tokių abejonių dar girdėsime ne vieną. Tačiau taip nusprendė ne urėdijos, o pati valstybė”, – aiškino B.Sakalauskas.
Proga padidinti miškingumą
Generalinis miškų urėdas pripažįsta, kad už 40-50 tūkst. litų, kiek šiemet yra numačiusios skirti urėdijos, labai didelių plotų miško įsigyti nepavyks, tačiau procesas turėtų pajudėti. Kol kas lėšas urėdijos turi skirti iš savo uždirbtų pinigų – sukaupto pelno rezervo.
„Urėdijoms tai yra nemaža finansinė našta. Jeigu procesai vyks sklandžiai, ateityje galbūt valstybė skirs papildomų lėšų”, – užsiminė B.Sakalauskas. Panašios politikos laikosi ir kai kurios kitos ES šalys. Pavyzdžiui, Suomija nutarė išpirkti visus saugomose teritorijose esančius miškus, kad savininkams nereiktų mokėti jokių kompensacijų atlyginant nuostolius, patiriamus ribojant ūkinę veiklą. Lenkija taip pat superka nederlingas žemes ir jas apsodina mišku.
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškininkystės katedros vedėjas prof. Edvardas Riepšas sveikina valstybės iniciatyvą pirkti privačius miškus.
„Mano nuomone, saugotinas ir rekreacines teritorijas turi valdyti tik valstybinės urėdijos, nes privatūs asmenys tam neturi nei pinigų, nei žinių. Būtų gerai, kad tam valstybė skirtų daugiau lėšų, tuomet miškingumo didinimo programa būtų sparčiau įgyvendinama”, – sakė E.Riepšas.
Anot profesoriaus, dauguma privačių asmenų gana aplaidžiai prižiūri savo mišką, kuris vertinamas tik kaip pasipelnymo šaltinis.
„Jeigu miškų nesiims pirkti valstybė, tai tą greitai padarys užsienio kompanijos, kurioms pirmiausia rūpės pelnas”, – įsitikinęs Lietuvos miškininkų sąjungos vadovas.
Konsolidacijos pradžia
Urėdijų atstovai taip pat turi priekaištų privatiems asmenims.
„Negaliu sakyti, kad visi savininkai netinkamai prižiūri miškus. Yra pavyzdinių plotelių, tačiau esama ir labai prastai atrodančių miškų. Privatiems savininkams gana sudėtinga ūkininkauti savo miškuose ir vykdyti visus reikalavimus, nes vidutinis miško plotas tesiekia 4 hektarus. Jeigu vienas kaimynas iškirto juostą miško, tai kitas kaimynas tai galės padaryti tik po šešerių metų. O neleistinų savavališkų kirtimų privačiuose miškuose pasitaiko itin nemažai. Dauguma savininkų nori iš miško pelno gauti kuo greičiau, kerta mišką ir negalvoja apie ateitį. Ne visi jų supranta, kad investicijos į mišką atsipirks tik po 60 metų ir tai tik auginant beržus”, – tvirtino Kauno miškų urėdijos vadovas J.Jermalavičius. Jo nuomone, Lietuvos miškuose turi prasidėti konsolidacija, nors šis procesas gali užtrukti dvidešimt ar net trisdešimt metų: „Tokį procesą jau matome Vakarų Europoje, kur miškai jungiami į didelius masyvus. Vakaruose žmonės jau suprato, kad miškas yra didelis turtas, kurį reikia saugoti”.
Šiuo metu valstybei priklauso apie 49,6 proc. visų miško plotų, t.y. apie 1 mln. hektarų. Privatūs savininkai valdo beveik 700 tūkst. hektarų miško (33,8 proc.), o nuosavybių teisių atkūrimui dar rezervuota apie 300 tūkst. ha (16,6 proc.).