Svarbiausias darbas rugsėjį ir spalį – dekoratyvinių augalų sodinimas ir tinkama priežiūra
Anksčiausiai (nuo rugpjūčio vidurio) sodinami visžaliai (žiemai nenumetantys lapų arba spyglių) augalai, nes iki šalčių jie turi spėti įsišaknyti. Pirmiausiai sodiname rododendrus ir pušis. Kadangi ant rododendrų šaknų paprastai puikiai laikosi didelis žemės grumstas, persodinimo šie augalai beveik nepajunta. Sodinti galima ilgai – iki spalio vidurio.
Šaltoje dirvoje pušys neprigyja
Pušys – vienos jautriausių persodinimui augalų, todėl jos sodinamos ypač kruopščiai, kiek įmanoma saugant šaknis nuo sužalojimo ir apdžiūvimo. Jos įsišaknija per mėnesį ar pusantro. Šaltoje dirvoje pušys nesišaknija, todėl reiktų baigti jas sodinti antroje rugsėjo pusėje ar dar anksčiau. Kiti visžaliai augalai (tiek spygliuočiai, tiek lapuočiai), puikiai prigyja persodinti rugsėjo mėnesį.
Vasaržalius (žiemai numetančius lapus ar spyglius) augalus sodiname, kai jų lapai ima gelsti ir kristi – spalio mėnesį. Jautresnius šalčiui (magnolijas, veigeles, forsitijas) reikėtų pasodinti kiek anksčiau, o atsparius (liepas, beržus, daugumą klevų, jazminus, lanksvas, pūslenius, sidabrakrūmius, vynvyčius) galima sodinti iki pat užšąlant.
Metas genėti
Dauguma augalų karpomi ir genimi pavasarį bei vasarą. Augalai, kurie žydi vasarą arba rudenį, paprastai genimi žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį. Juos galima genėti ir rudenį, pasibaigus vegetacijai (spalio, lapkričio mėnesiais). Tuo pačiu metu, jei reikia, krūmus galima ir atjauninti. Kai kurių ilgai augančių augalų (budlėjų, jonažolių, radastų) ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą nušąla, tad geriau juos nukirpti vėlyvą rudenį, nelaukiant pavasario.
Nukarpytus krūmus bus patogiau uždengti žiemai. Erškėtinių šeimos medeliai: gudobelės, dekoratyvinės slyvos, vyšnios, obelys, šermukšniai, taip pat geltonžiedė sedula – paprastai negenimi, bet labai sutankėjusias lajas rudenį galima praretinti.
Nepamirškime laistyti
Prastose dirvose kasmet, o derlingesnėse – kas dveji ar treji metai rudenį naudinga augalus patręšti lėtai tirpstančiomis kalio ir fosforo trąšomis (azoto turinčiomis trąšomis tręšiama tik pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje). Kalbėti apie laistymą tokį lietingą rudenį, kaip šis, lyg ir nederėtų, bet iki žiemos orai gali ir pasikeisti. Jauni, neseniai persodinti, taip pat visi visžaliai augalai blogai žiemoja sausoje dirvoje, todėl prieš užšąlant reikėtų patikrinti ir, reikalui esant, gausiai palaistyti.
Ką daryti su sodų derliumi, visi žinome. Kaip elgtis su dekoratyvinių augalų vaisiais ir sėklomis? Jeigu vaisiai nėra puošnūs (rododendrų, jazminų, lanksvų, veigelių) ir neketiname rinkti jų sėklų, geriausia vaisius išskinti netrukus po žydėjimo, kad augalai neeikvotų maisto medžiagų jiems nokinti. Daugelis sultingųjų vaisių (erškėčių, sausmedžių, dekoratyvinių obelų, mahonijų, raugerškių, šermukšnių), kukmedžių apysėkliai, kai kurie sausieji vaisiai (lekėčių, rožainių, bukų, kaštonų), taip pat spygliuočių kankorėžiai mūsų sodyboms suteikia puošnumo, tad jiems leidžiame kyboti, kol nukris arba nules paukščiai. Vis tik, jei derlius labai gausus, dalį užsimezgusių vaisių galima nuskinti, kad likusieji užaugtų didesni ir spalvingesni. Žinoma, sėklas galima panaudoti ir pagal jų natūralią paskirtį – auginti sėjinukus.
Stratifikuotų sėklų galia
Visos kietos, tvirtos sėklos (putinų, gudobelių, kaulenių, erškėčių ir pan. „kauliukai”, taip pat ir įvairūs riešutai, gilės) rudenį sėjamos tiesiai į dirvą ar į dėžutes. Galima ir stratifikuoti – sumaišius su drėgnu smėliu ar durpėmis kelis mėnesius laikyti šaltai, o pasėti pavasarį. Nestratifikuotos sėklos, pasėtos pavasarį, sudygsta tik po metų ar dvejų. Dauguma smulkių sėklų (veigelių, jazminų, sidabrakrūmių, lanksvų) dažniausiai sėjamos pavasarį, nors jas taip galima sėti rudenį – juk tuo laiku gamtoje augalai išbarsto sėklas.
Rudenį dekoratyvinius augalus galima dauginti ne tik sėklomis, bet ir atlankomis (daugumą lianų, viržius, kalikantus, sedulas, kaulenius, ligustrus, sausmedžius, sidabrakrūmius, rododendrus) bei krūmo dalijimu (amorfas, aralijas, sedulas, jonažoles, erškėčius, lanksvas, žiemes), nors pastarasis krūmų dauginimo būdas taikomas nedažnai.